Tuo metu kraštutinių dešiniųjų partijos lyderis pareiškė, kad neabejos Prancūzijos tarptautiniais įsipareigojimais, įskaitant tuos, kurie susiję su NATO.
Likus mažiau nei dviem savaitėms iki pirmojo pirmalaikių rinkimų turo E. Macronas bando prisivyti konkurentus.
Pirmalaikius rinkimus prezidentas sušaukė po pralaimėjimo kraštutinės dešinės atstovams šį mėnesį įvykusiuose Europos Parlamento rinkimuose.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad po birželio 30-ąją ir liepos 7-ąją vyksiančių rinkimų turų E. Macrono valdantysis aljansas užims tik trečią vietą, nusileisdamas kraštutinių dešiniųjų „Nacionaliniam sambūriui“ (RN) ir naujam kairiojo sparno aljansui.
Dėl to 28-erių RN lyderis Jordanas Bardella (Žordanas Bardela) gali tapti ministru pirmininku ir E. Macronas būtų priverstas dirbti su juo. J. Bardella teigė, kad su tuo sutiks tik tuo atveju, jei jo partija ir sąjungininkai laimės absoliučią daugumą vietų.
J. Bardella trečiadienį pareiškė neketinantis abejoti Prancūzijos tarptautinėje arenoje prisiimtais įsipareigojimais dėl gynybos, jei ateis į valdžią po pirmalaikių rinkimų.
„Ant kortos pastatytas mūsų patikimumas Europos partnerių ir NATO sąjungininkų atžvilgiu“, – sakė J. Bardella ginklų parodoje „Eurosatory“ netoli Paryžiaus.
Tokia retorika jis sušvelnino seną kraštutinių dešiniųjų priešiškumą Atlanto aljansui.
Tris kartus į prezidento postą kandidatavusi buvusi RN lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) 2022-aisiais teigė, kad jei ji būtų išrinkta prezidente, Prancūzija pasitrauktų iš JAV vadovaujamos NATO karinės vadovybės struktūros.
M. Le Pen, kurios partija 2014 metais gavo didelę paskolą iš vieno Rusijos banko, nuolat sulaukia pastabų dėl šios dabar jau grąžintos paskolos ir buvusių šiltų santykių su Kremliumi.
„Atmesti bet kokį stigmatizavimą“
Nerimą E. Macronui kelia ir Naujojo liaudies fronto, vienijančio kairiųjų pažiūrų socialistus ir komunistus, atsiradimas.
Dėl naujojo aljanso Prancūzijos prezidentui gali nebepavykti suburti nuosaikiųjų iš viso politinio spektro.
Tačiau E. Macronas antradienį lankydamasis Vakarų Prancūzijoje sakė pasitikintis prancūzais ir manantis, kad jie nesirinks nei kraštutinių kairiųjų, nei kraštutinių dešiniųjų.
„Jie gerai mato, kas jiems siūloma. RN ir jo sąjungininkai siūlo dalykus, kurie žmonėms gali patikti, bet galiausiai kalbame apie 100 mlrd. eurų per metus“, – teigė jis.
„Kita vertus, su kraštutiniais kairiaisiais yra keturis kartus blogiau – nebėra pasaulietiškumo, jie grįš prie imigracijos įstatymo ir yra dalykų, kurie visiškai absurdiški, pavyzdžiui, lyties keitimas savivaldybėje“, – pridūrė jis.
Į kairiojo sparno koalicijos programą įtrauktas pasiūlymas leisti keisti civilinį statusą.
Kraštutinės kairiosios partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) įstatymų leidėjas Andy Kerbratas (Andi Kerbratas) šią savaitę gėjų žurnalui „Tetu“ sakė, kad pasikeisti lytį būtų galima pateikus prašymą savivaldybei.
Panašu, kad E. Macrono pastabos sukėlė nerimą net jo paties valdančiosios Atgimimo partijos gretose.
„Dėl translyčių asmenų, LGBTQI asmenų, dėl visų [...] turime atmesti bet kokį stigmatizavimą politiniame diskurse ir reikalauti daugiau teisių“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Atgimimo partijos parlamentaras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas), neslepiantis savo homoseksualumo.
„Emmanuelis Macronas naudojasi transfobija užsipuldamas savo politinių oponentų programas“, – teigė Julia Torlet (Žiulija Torlė) iš nevyriausybinės organizacijos „SOS Homophobie“.
„Strategija aiški: išnaudoti mažumas lenktynėse dėl valdžios“, – pridūrė ji.
„Gavome Neroną“
E. Macrono komentarai iš karto sukėlė kairiojo sparno oponentų kontrpuolimą.
„Laukėme Jupiterio, bet gavome Neroną“, – pasišaipė Socialistų partijos (PS) vadovas Olivier Faure'as (Olivjė Foras).
Prieš tapdamas valstybės vadovu 2017 metais, E. Macronas kartą pasakė, kad Prancūzijai reikia tokio prezidento kaip vyriausiasis senovės romėnų panteono dievas Jupiteris. Romos imperatorius Neronas į istoriją įėjo kaip nieko nepaisantis tironas.
„Kaip įmanoma, kad šis žmogus, kuris buvo išrinktas ir perrinktas tam, kad pasipriešintų kraštutinei dešinei, iš tikrųjų kartoja kraštutinės dešinės diskursą?“ – radijo stoties RTL eteryje sakė O. Faure'as.
Prancūzijos Komunistų partijos vadovas Fabienas Rousselis (Fabianas Ruselis) transliuotojui „France Info“ teigė, kad šie komentarai yra ženklas, rodantis E. Macrono baimę.
„Jaučiu, kad emocijos verda“, – sakė jis.
Komentarai žymi retą E. Macrono įsitraukimą į 35-erių ministro pirmininko Gabrielio Attalio (Gabrielio Atalio) vadovaujamą valdančiųjų centristų aljanso rinkiminę kampaniją.
Kai kurie Atgimimo partijos nariai ragino prezidentą laikytis nuošaliau.
