Tai yra pirmasis E. Macrono vizitas į šią šalį.
Pasak naujienų agentūros AFP fotografo, kuris keliauja kartu su Prancūzijos delegacija, E. Macronas po Didžiojo septyneto (G-7) susitikimo Japonijos mieste Hirošimoje, nusileido Mongolijos sostinėje apie 18 val. 30 min. vietos (13 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tapo pagrindiniu G-7 susitikimo svečiu. Aukščiausiojo lygio susitikime jis kreipėsi ne tik į pagrindinius Vakarų sąjungininkus, bet ir į neprisijungusių šalių, tokių kaip Brazilija ir Indija, vadovus.
Nuo praėjusių metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Prancūzija ėmėsi aktyviau kalbėtis su šalimis, kurios nepasmerkė Rusijos invazijos, tarp jų – Mongolija.
E. Macrono biuras nurodė, kad prezidentas Ulan Batore praleis tik vieną vakarą ir vakarieniaus su Mongolijos prezidentu Khurelsukha Ukhnaa.
Jis taip pat lankysis Čingischano muziejų, kuris pavadintas XIII amžiaus mongolų užkariautojo vardu. Dalis šios kolekcijos bus paskolinta Nanto istorijos muziejui Vakarų Prancūzijoje, kur ji bus eksponuojama nuo spalio mėnesio.
Vakarop E. Macronas turėtų grįžti į Paryžių.
„Mongolija neturi išėjimo į jūrą tarp Rusijos ir Kinijos, bet taip pat yra šalis, kurioje vyrauja liberalus valdymo modelis“, – teigė Eliziejaus rūmų šaltinis ir pridūrė, kad Mongolija stengiasi paįvairinti savo partnerystę su kitomis valstybėmis.
Šaltinis pridūrė, kad Prancūzija šiuo metu siekia susilpninti Rusijos kaimynėms taikomus suvaržymus ir suteikti joms galimybę rinktis.
Prancūzija mano, kad dvišaliu lygmeniu su Mongolija turi itin didelių bendradarbiavimo galimybių, ypač energetikos srityje.
Pastaraisiais metais šia didžiule Šiaurės Azijos šalimi vis labiau domėjosi JAV, įgyvendindama strategiją, kurios tikslas – užkirsti kelią Kinijos stiprėjimui.
Aštuoniasdešimt šeši procentai viso Mongolijos eksporto keliauja į Kiniją, pusę šio eksporto sudaro akmens anglis.
