„Be galo džiaugiuosi matydama, kad Macronas neturi absoliučios daugumos“, – kalba kairiųjų partijos šalininkė Megane Cleopatre.
„Tai puiki, išskirtinė diena – įvyks dideli pokyčiai. Radome puikų žmogų, kuris taps ministru pirmininku – Melanšonas. Jis daug ką pakeis ir gyvensime džiaugsmingai ir taikiai“, – sako kairiųjų partijos šalininkė Brahim.
„Jaučiu nusivylimą dėl neapibrėžtumo, kas bus toliau, kokios koalicijos formuosis. Ar parlamentas galės veikti, ar leisis į kompromisus su kitomis frakcijomis?“, – teigia Emmanuelio Macrono partijos šalininkė Antoine.
Štai taip pasidaliję prancūzai po to, kai šalies parlamento rinkimuose Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono centro jėgų susivienijimas „Kartu“ negavo absoliučios daugumos. Ši koalicija surinko daugiau nei 38 procentus rinkėjų balsų ir užsitikrino 245 vietas parlamente – daugumai reikėjo 289-ių vietų.
O štai Žano Luco Melanšono rinkėjai džiūgauja – jo vadovaujamas Naujasis kairiųjų aljansas gavo 135-ias vietas parlamente. Pats Melanšonas tokiais rezultatais ne tik džiaugiasi, bet ir laiko visišku Macrono koalicijos sutriuškinimu.
„Tai visiškas prezidento partijos pralaimėjimas – jie neturi daugumos“, – tikina naujųjų kairiųjų aljanso lyderis Jean-Luc Melenchon.
Dar 89-ias vietas parlamente užsitikrino ultradešiniųjų partija, vedama aršiausios Macrono priešininkės ir kritikės, gerai žinomos dėl savo ryšių su Vladimiru Putinu, Marine Le Pen. Ši partija tapo didžiausia dešiniąją jėga parlamente. Tai geriausias šios partijos pasiekimas įstatymų leidėjų rinkimuose per visą jos istoriją. Ir panašu, kad ženklus priešiškų jėgų laimėjimas rinkimuose MAkronui smarkiai apsunkins gyvenimą.
„Pasiekėme mūsų tikslus: paversti Macroną mažumos prezidentu, apsaugoti šalį nuo vienos partijos valdymo ir prezidento, turinčio nekontroliuojamą valdžią. Taip pat sukurti ryžingą opozicinę grupę prieš Makronistus“, – kalba ultradešiniųjų lyderė Marine Le Pen.
Pats Macronas viešai rezultatų nepakomentavo, tačiau Prancūzijos premjerė juos vadino beprecedenčiais – esą šalis gali tapti nevaldoma.
„Nacionalinėje asamblėjoje niekada nematėme nieko panašaus. Ši situacija kelia pavojų mūsų šaliai, ypač šiandieninių iššūkių kontekste“, – teigia Prancūzijos premjerė Elisabeth Borne.
Tačiau pažadėjo, kad Macrono koalicija nedelsdama ieškos sąjungininkų. Vis tik iki šiol apžvalgininkai manė, kad valdančioji koalicija galėtų turėti aljansą su tradicine Prancūzijos dešiniųjų partija, parlamente turėsiančią 61 narį. Vis tik panašu, kad norint pasiekti susitarimo teks ilgai derėtis.
„Mes kandidatavome kaip opozicija, mes esame opozicijoje ir liksime opozicijoje“, – tvirtina Prancūzijos dešiniųjų partijos lyderis Christian Jacob.
Tad akivaizdu, kad Macrono ir jo partijos laukia daug vidinių iššūkių – ir sąjungininkų paieškos tik ledkalnio viršūnė. Vakar Melanšonas pareiškė, kad Macrono planas padidinti pensinį amžių iki 65-erių buvo paskandintas – ir tai tik viena iš daugelio prezidento partijos reformų, kurias opozicija gali bandyti stabdyti.
Kai kurie apžvalgininkai įžvelgia rizikos ir Macrono užsienio politikos formavimui – prezidentui gali tekti daug laiko skirti „gaisrų gesinimui namuose“. O nesusitvarkius su vidiniais iššūkiais, gali susvyruoti ir Macrono lyderio įvaizdis, kurį jis įnirtingai stengėsi sukurti Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Be to, esą kyla ir pirmalaikių rinkimų grėsmė – Prancūzijos prezidentai anksčiau jau yra paleidę susiskaldžiusios parlamentus, tačiau ar taip elgsis ir Macronas, neaišku.
