Pranešama, kad daugiau nei 600 gerai ginkluotų žandarų buvo nusiųsti, kad apsaugotų pagrindinį kelią tarp sostinės ir oro uosto, jungiančio salą su likusiu pasauliu.
Vietos valdžia paskelbė, kad nuo tada, kai pirmadienį prasidėjo riaušės, žuvo 6 žmonės, o šimtai buvo sužeisti.
Smurtą paskatino ekonominės problemos, etninė įtampa ir ilgai besitęsiantis pasipriešinimas prancūzų valdymui šiame Ramiojo vandenyno salyne.
Komendanto valanda, nepaprastoji padėtis, socialinio tinklo „TikTok“ draudimas ir šimtai iš Prancūzijos atvykusių karių nepadėjo sustabdyti neramumų naktį iš šeštadienio į sekmadienį.
Vyriausiasis Naujosios Kaledonijos komisaras paskelbė, kad nežinomų žmonių grupės sukėlė du gaisrus ir užpuolė degalinę. Tačiau naktį padėtis buvo ramesnė, nei anksčiau.
Vis dėlto vietos žiniasklaida pranešė, kad buvo sudeginta biblioteka ir kiti pastatai. Merija šios informacijos naujienų agentūrai AFP negalėjo patvirtinti, nes į tą sostinės Numėjos rajoną dar nebuvo galima patekti.
Beveik visą savaitę protestuotojai padeginėja automobilius, parduotuves, pramoninius objektus ir viešuosius pastatus, o nepriklausomybės siekiančios jėgos blokavo patekimą į Le Tontutos tarptautinį oro uostą.
Vietos verslo grupė skaičiuoja, kad žala sostinei gali viršyti 200 mln. eurų.
AFP korespondentai bandė pasiekti oro uostą sekmadienį, bet keliose vietose jiems kelią užkirto grupės žmonių.
Skrydžiai į Naująją Kaledoniją ir iš jos buvo atšaukti prasidėjus neramumams. Dėl to saloje įstrigo apie 3 200 turistų ir buvo sutrikdytas prekybos maršrutas.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas paskelbė, kad pradedama didelė operacija, kurioje dalyvaus daugiau nei 600 žandarų. Jos tikslas atkurti 60 km ilgio kelio kontrolę, kad oro uostas vėl galėtų veikti.
Australija ir Zelandija laukia, kada galės iš Naujosios Kaledonijos evakuoti savo turistus.
Naujoji Kaledonija tapo Prancūzijos teritorija 1853 m. Praėjus beveik dviem šimtmečiams vietos politikoje dominuoja diskusija, ar salynas turėtų būti Prancūzijos dalimi, ar turėti autonomiją, ar būti nepriklausomas. O nuomonės skiriasi priklausomai nuo žmonių etninės grupės.
Pastarieji neramumai kilo po to, kai Paryžius suplanavo pritaikyti naujas balsavimo taisykles, pagal kurias dešimtys tūkstančių kitur kilusių gyventojų įgytų balso teisę.
Už nepriklausomybę pasisakančios grupės teigia, kad tai susilpnintų vietinių kanakų balsus, kurie sudaro apie 40 procentų Naujosios Kaledonijos gyventojų.
Prancūzija kaltina separatistų grupuotę CCAT dėl smurto proveržio ir mažiausiai 10 aktyvistų pritaikė namų areštą.
CCAT penktadienį ragino laikytis ramiai ir nutraukti smurtą.
Saloje jau esantiems 1 700 pareigūnų nuo ketvirtadienio nusiųstas dar apie 1 000 pareigūnų pastiprinimas.
Derybos dėl taikos kol kas buvo nesėkmingos, bet penktadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas asmeniškai susisiekė su už ir prieš nepriklausomybę pasisakančiais valdininkais.
