Pagėgių vaikų globos namuose atsitiko neeilinis įvykis. Mat dalis šios įstaigos jaunesnių ir vyresnių ugdytinių būna įvaikinami Lietuvoje ar užsienio šalyse ir visam laikui palieka gimtąją šalį. Šį kartą sulaukta netikėto atvirkščio veiksmo – prieš kelerius metus vienoje Prancūzijos šeimoje įvaikintas berniukas vėl grįžo į Pagėgius ir dabar čia gyvena kaip nelegalas.
Į tą pačią prancūzų šeimą šis globotinis išvyko kartu su dviem jaunesniais tos pačios motinos paliktais vaikais. Dabar dar neaišku, kas atsitiko Prancūzijos piliečių šeimoje, kad kartu su įtėviais gyvenęs septyniolikmetis pabėgo iš jų namų. Prieš savaitę jis grįžo į Pagėgių vaikų globos namus. Siekiant nepažeisti nekaltumo prezumpcijos, asmens duomenų, ir ypač kai tas asmuo – nepilnametis, nė viena mūsų šalies bei Prancūzijos institucija šio įvykio išsamiau nekomentuoja. Tad belieka spėlioti, kas ten iš tikrųjų nutiko: ar prancūzų įsūnis pabėgo iš namų, ar jam buvo liepta išvykti.
Pagėgių vaikų globos namų direktorė Elena Pūtienė „Šilokarčemai“ sakė, kad nebūna taip, kad šioje įstaigoje gyventų užsieniečiai, bet šis atvejis neeilinis – Prancūzijos pilietybę turintis berniukas čia globojamas tik laikinai. Tol, kol pareigūnai išspręs jo tolesnį likimą.
Pasak E. Pūtienės, šioje įstaigoje globojamus vaikus, be lietuvių šeimų, įsivaikina ir Prancūzijos, Italijos, Ispanijos gyventojai. Lietuviai labiau renkasi jaunesnio, užsieniečiai – vyresnio amžiaus vaikus.
„Tas berniukas turėjo pinigų kelionei į Lietuvą. Kodėl jis sugrįžo, kur anksčiau gyveno, mums pats paaiškino. Tačiau tai tik jo nuomonė, o ar taip buvo iš tikrųjų, aš nežinau. Viskas paaiškės, kai gausime daugiau informacijos iš Prancūzijos“, – sakė Pagėgių vaikų globos namų vadovė.
Pagėgių savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Sandros Krakienės teigimu, visos institucijos informuotos, kad iš šeimos Prancūzijoje pabėgęs septyniolikmetis dabar vėl globojamas vaikų globos namuose. „Tikimės sulaukti atsakymo iš Prancūzijos. Turėtų būti paaiškinta, kaip toliau elgtis su šituo bėgliu“, – sakė S. Krakienė.
„Pagal Lietuvos įstatymus mes turime pasirūpinti mūsų šalies teritorijoje be tėvų esančiais vaikais. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta“, – teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės pavaduotoja Simona Bronušienė.
Stasys BIELSKIS