Prancūzijoje mokslininkai aptiko kalkakmenyje išraižytus piešinius, sukurtus prieš 37 tūkst. metų. Manoma, kad tai seniausi sieninės tapybos pavyzdžiai.
1,5 metrinės tonos lubų fragmentas pirmą kartą aptiktas 2007 metais Abri Castanet, gerai žinomoje archeologinėje vietovėje pietvakarių Prancūzijoje, kurioje rastos ankstyviausios žinomos meno kūrinių formos, karoliukai ir pradurtos kriauklės.
Pasak Niujorko universiteto antropologijos profesoriaus Randallo White'o, leidinyje „Proceedings of the National Academy of Science“ skelbiamo straipsnio autoriaus, šiais piešiniais greičiausiai norėta papuošti pastogės, kurioje glaudėsi elnių medžiotojai, vidų.
„Jie puošė tas vietas, kuriose gyveno, kur užsiėmė kasdienine veikla. Tačiau egzistuoja klausimas kaip ir kodėl, kodėl čia, šitoje vietoje, būtent šiuo laiku žmonės pradeda skirti tiek daug laiko, energijos ir vaizduotės piešiniams“, – kalbėjo R. White'as.
Piešiniuose, kuriuose vaizduojami ir arkliai, ir moters lytiniai organai, išraižyti ant žemų lubų, kurių aukštis siekė 1,5–2 metrus, kur jas galėjo pasiekti medžiotojai.
Šie piešiniai primityvesni nei gyvūnų piešiniai, rasti Prancūzijos Chauvet grotoje, kuri yra atokesnė ir sunkiau prieinama. Manoma, kad ten piešiniai atsirado prieš 30–36 tūkst. metų.
Raižyba ir tapyba Castanet, kuri, kaip parodė datavimas anglimi, yra maždaug 37 tūkst. metų senumo, yra šiurkštesnė, primityvesnė. Spėjama, kad ją sukūrė paprasti žmonės.
„Šis menas yra šiek tiek senesnis nei žymieji Chauvet grotos piešiniai pietryčių Prancūzijoje“, – kalbėjo R. White'as.
„Tačiau kitaip nei Chauvet piešiniai ir raižiniai, kurie yra giliai po žeme ir toli nuo gyvenamųjų vietovių, piešiniai ir raižiniai Castanet tiesiogiai siejami su kasdieniu gyvenimu, įvertinus jų artimumą įrankiams, ugniavietėms, kaului ir įrankių gamybai iš elnio ragų“, – teigė mokslininkas.
Tačiau, nors tapyba ir labai skiriasi, archeologai mano, kad menininkai priklausė tai pačiai Orinjako kultūrai, kuri apėmė pirmus šiuolaikinius žmones Europoje, pakeitusius neandertaliečius. Jie gyvavo prieš 40–28 tūkst. metų.
„Ankstyvieji Orinjako žmonės daugiau mažiau funkcionavo taip pat, kaip žmonės šiandien. Jie pasižymėjo gana sudėtingomis socialinėmis tapatybėmis, kurias perdavė per asmeninį puošimąsi, jie užsiėmė skulptūrą ir vaizduojamaisiais menais“, – sakė R. White'as.
Prie straipsnio prisidėjo mokslininkai iš žymiausių archeologijos laboratorijų ir universitetų Prancūzijoje ir Britanijoje.
