Šių metų renginys pasižymėjo ryškiu politiniu atspalviu, o Holivudo žvaigždė George'as Clooney pasinaudojo proga perspėti, kad laisvę būtina ginti, kai iškyla iššūkių, tokių kaip Donaldo Trumpo prezidentavimas Jungtinėse Valstijose.
„Drąsa įveikia (trumps) baimę. Teisybė visada įveikia jėgą“, – pareiškė amerikietis aktorius ir pacitavo garsius karo reporterio Edwardo F.Morrow žodžius, smerkiančius makartizmą ir antikomunistinę raganų medžioklę 6-o dešimtmečio Jungtinėse Valstijose.
„Nepainiokime nepaklusnumo su nelojalumu. Neturime vaikščioti bijodami vieni kitų, neturime būti varomi baimės į absurdo amžių“, – sakė jis.
Stebimas savo žmonos, žmogaus teisių bylų advokatės Amal Clooney, besilaukiančios dvynukų, G. Clooney pareiškė: „Negalime ginti laisvės užsienyje, apleidę ją namuose.“
„Turime dirbti uoliau, kad neleistume laimėti neapykantai“, – pridūrė garbės „Cezarį“ pelnęs aktorius, per praeitų metų JAV prezidento rinkimus palaikęs demokratų kandidatę Hillary Clinton.
Sukrečiantis trileris „Elė“, pasakojantis apie moterį, kuri ne vien atkeršiją ją išprievartaujančiam vyrui, bet laiko jį savo valdžioje, buvo paskelbtas geriausiu filmu, o 63 metų I. Huppert pelnė geriausios aktorės statulėlę.
Dėl savo užburiančio pasirodymo painioje ir morališkai sudėtingoje istorijoje I. Huppert pelnė vienų iš geriausių kritikų recenzijų per savo karjerą ir yra laikoma viena iš favoričių laimėti geriausios aktorės „Oskarą“ per ateinantį sekmadienį vyksiančią ceremoniją Los Andžele.
Dar vienas prancūziškas pretendentas į „Oskarus“ – juosta „Mano, Cukinijos, gyvenimas“ (Ma vie de courgette) – buvo pripažintas geriausiu animuotu filmu.
Neramūs priemiesčiai
Tuo metu, kai Prancūzijos neramius priemiesčius vėl krečia protestai dėl dviejų didelio atgarsių sulaukusių numanomo policijos žiauraus elgesio incidentų, pasisekimo taip pat sulaukė filmas „Divines“ – jaudinanti istorija apie dviejų mergaičių iš imigrantų šeimų draugystę.
Šiame filme suvaidinusi Deborah Lukumuena pripažinta geriausia antrojo plano aktore, o kita „Divines“ žvaigždė Oulaya Amamra pravirko dedikuodama pelnytą apdovanojimą už geriausią debiutą savo velioniui tėvui.
Filmo režisierė, Oulayos sesuo Houda Benyamina, pelnė „Cezarį“ už geriausią pirmąjį filmą. Tokioje pačioje kategorijoje ji laimėjo per vėliausią Kanų kino festivalį.
Be to, Kanų festivalio pagrindinį apdovanojimą – „Auksinę palmės šakelę“ – laimėjęs filmas „Aš, Danielis Bleikas“ (I, Daniel Blake), vaizduojantis Didžiosios Britanijos biurokratijos labirintus, taip pat pelnė „Cezarį“ kaip geriausias užsienio filmas.
Jo kūrėjas britų kino veteranas Kenas Loachas pasinaudojo proga dar kartą apkaltinti savo šalies konservatorių vyriausybę „sąmoningu brutalumu“ prieš neturtinguosius.
Jo jaudinančioje dramoje pasakojama Franzo Kafkos kūriniams prilygstanti istorija apie stalių, mėginantį pasinaudoti jam priklausančiomis lengvatomis po patirto širdies smūgio, kai gydytojai uždraudžia jam dirbti.
K.Loachas taip pat kreipėsi į Prancūzijos rinkėjus, ragindamas atmesti ultradešinįjį Nacionalinį frontą, kurio lyderė Marine Le Pen. kaip rodo apklausos, yra populiariausia iš kandidatų į prezidento postą prieš gegužę vyksiančius rinkimus. „Kraštutinei dešinei visada sekasi, kai žmonės jaučiasi netekę vilties“, – sakė 80-metis kino kūrėjas, kairiosios stovyklos šalininkas.
„Pasirinkimą turės priimti prancūzai. Vis dėlto mes, jūsų draugai, tikimės, kad atmesite dešiniųjų pagiežą“, – pridūrė jis. Geriausiu dokumentiniu filmu pripažintos juosto kūrėjas Francois Ruffinas savo kalboje smerkė Prancūzijos politikus, leidusius perkelti gamybos pramonės darbo vietas į mažų atlyginimų šalis.
Savo komiškame filme „Ačiū, bose!“ (Merci Patron!) F.Ruffinas kritikuoja turtingiausią Prancūzijoje žmogų Bernard'ą Arnault, prabangos prekių imperijos LVMH savininką. Ši juosta buvo vienas iš netikėtai išpopuliarėjusių šių metų kino hitų. Kitas penktadienio vakaro deimančiukas buvo kanadiečio vunderkindo Xavier Dolano audringa šeimos drama „Tiesiog pasaulio pabaiga“ (It's Only the End of the World), surinkusi ryškiausių prancūziškojo kino žvaigždžių kolektyvą.
27 metų X.Dolanas pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą. Jo juosta taip pat gavo „Cezarį“ už geriausią prodiusavimą, o joje suvaidinęs Gaspard'as Ullielis buvo pripažintas geriausiu aktoriumi.
