Jo teigimu, abajų dėvėjimas prieštarauja griežtiems pasaulietiškiems Prancūzijos įstatymams dėl švietimo.
„Daugiau nebus galima dėvėti abajų mokyklose“, – televizijai TF1 sakė ministras. Jis nurodė, kad prieš rugsėjo 4-ąją, kai moksleiviai visoje šalyje sugrįš į mokyklas, pateiks jų vadovams aiškias nacionalines taisykles.
Sprendimas priimtas po kelis mėnesius trukusių debatų dėl abajų dėvėjimo Prancūzijos mokyklose, kuriose mergaitėms ir moterims jau seniai draudžiama ryšėti musulmoniškas skaras.
Naująjį draudimą stūmė dešinieji ir kraštutiniai dešinieji. Tuo metu kairieji tvirtina, kad draudimu kėsinamasi į pilietines laisves.
Pastaruoju metu buvo pranešimų, kad mokyklose vis dažniau dėvimos abajos ir kad dėl to atsirado įtampos tarp mokytojų ir moksleivių tėvų.
„Pasaulietiškumas reiškia laisvę emancipuotis per mokyklą“, – sakė G. Attalis. Abają jis pavadino religiniu gestu siekiant išbandyti Respublikos atsparumą dėl pasaulietiškos mokyklos.
„Įėjęs į klasę neturi galėti iš pažiūros nustatyti moksleivių religiją“, – sakė ministras.
2004 metų kovą priimtu įstatymu buvo uždrausta mokyklose nešioti ženklus ar drabužius, kuriais moksleiviai gali pademonstruoti savo religinę priklausomybę. Tai apima didelius kryžius, judėjų kipas ir musulmoniškas skaras.
Ne taip kaip skaros, abajos tuomet pateko į vadinamąją pilkąją zoną ir iki šiol nebuvo vienareikšmiškai draudžiamos.
Tačiau Švietimo ministerija jų klausimu pernai lapkritį jau buvo paskelbusi aplinkraštį ir jame abają priskyrė drabužiams, kuriuos dėvėti gali būti uždrausta, jei jie dėvimi siekiant atvirai pademonstruoti religinę priklausomybę. Tai pačiai kategorijai buvo priskirti ir ilgi sijonai bei skarelės.
Nevienoda reakcija
Ankstesnis švietimo ministras Papas Ndiaye mokyklų direktorių profesinėms sąjungoms buvo nurodęs, kad nenori „leisti begalinių katalogų drabužių ilgiui nustatinėti“.
Bent vienos profesinės sąjungos lyderis, Bruno Bobkiewiczius, sveikino G. Attalio sekmadienio pranešimą.
„Instrukcijos nebuvo aiškios, [o] dabar yra, ir mes tai sveikiname“, – sakė NPDEN-UNSA generalinis sekretorius B. Bobkiewiczius.
Opozicinės dešiniojo sparno Respublikonų partijos vadovas Ericas Ciotti taip pat sveikino naujienas.
„Uždrausti abajas mūsų mokyklose raginome kelis kartus“, – sakė jis.
Tačiau Clementine Autain iš kairiojo sparno opozicinės partijos „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI) pasmerkė, jos žodžiais, drabužių kontroliavimą. Draudimas, pasak jos, yra nekonstitucinis, prieštarauja pagrindiniams Prancūzijos pasaulietinių vertybių principams ir iliustruoja vyriausybės apsėdimą atmesti musulmonus.
Vos sugrįžusi po vasaros atostogų prezidento Emmanuelio Macrono administracija jau bando varžytis su Marine Le Pen (Marin Le Pen) kraštutinių dešiniųjų „Nacionaliniu sambūriu“, teigė C. Autain.
Debatai suintensyvėjo po to, kai vienas radikalizavęsis čečėnų pabėgėlis 2020-aisiais netoli Paryžiaus nupjovė galvą mokytojui Samueliui Paty, kuris buvo parodęs moksleiviams pranašo Muhammado karikatūrų.
Daug musulmonų asociacijų vienijanti CFCM yra sakiusi, kad drabužiai patys savaime nėra religinis ženklas.
Sekmadienio pareiškimas yra pirmas svarbus 34 metų G. Attalio žingsnis po paskyrimo šią vasarą į itin komplikuotą švietimo ministro postą.
G. Attalis ir 40-metis vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas yra laikomi kylančiomis politikos žvaigždėmis, galinčiomis vaidinti svarbius vaidmenis po E. Macrono pasitraukimo 2027 metais.
