JAV prezidento nacionalinio saugumo patarėja Condoleezza Rice (Kondoliza Rais) apkaltino Paryžių ir Berlyną, kad Irako krizės metu jie padarė NATO "įkaite" ir grasino imtis atsakomųjų veiksmų prieš mažesnes šalis, jeigu jos rems Vašingtono vadovaujamus karo veiksmus Irako lyderiui Saddamui Husseinui (Sadamui Huseinui) nuversti.
"Niekas neturėtų daryti NATO įkaite", - sakė C. Rice interviu keturiems Ispanijos laikraščiams, kuris publikuojamas trečiadienį.
"Labai didelį nerimą sukėlė tai, kad Vokietija ir Prancūzija bandė neleisti NATO sustiprinti Turkijos saugumą. Šiame procese buvo daug nerimą keliančių dalykų", - C. Rice žodžius cituoja "El Pais", "El Mundo", ABC ir "La Vanguardia". JAV prezidento George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) nacionalinio saugumo patarėjos interviu laikraščiuose pateikiamas ispanų kalba.
C. Rice sakė, kad Prancūzija ir Vokietija išliks Jungtinių Valstijų sąjungininkės, tačiau taip pat pažymėjo, kad Paryžiaus pozicija Irako krizės metu labiau suskaldė Europą, nei Vašingtono veiksmai.
"Jungtinės Valstijos nesuskaldė europiečių... Ne mes grasinome mažesnėms šalims imtis atsakomųjų veiksmų, ne mes bandėme užčiaupti Rytų Europos valstybes", - sakė C. Rice, turėdama galvoje ankstesnius Prancūzijos prezidento Jacques'o Chiraco (Žako Širako) pareiškimus.
Prancūzija kategoriškai prieštaravo karinės jėgos panaudojimui prieš Saddamo Husseino režimą Irake ir aktyviai agitavo mažesnes Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos šalis nepritarti naujai rezoliucijai, kuri būtų suteikusi JAV ir Didžiajai Britanijai įgaliojimus imtis karinių veiksmų.
J. Chiracas vasario mėnesį užsipuolė narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančias šalis, kurios parėmė JAV ir Didžiosios Britanijos sprendimą jėga nuginkluoti Iraką, pareikšdamas, esą "jos praleido puikią galimybę patylėti".
Dėl Prancūzijos ir Vokietijos veiksmų kilo bene rimčiausia krizė per visą Šiaurės Atlanto aljanso gyvavimo istoriją, kai šios šalys prieš prasidedant karui Irake keturias savaites blokavo Turkijos karinių apsaugos priemonių planavimą.
BNS
