Prancūzijos vyriausybė nuo 19,6 iki 5,5 proc. sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) restoranuose parduodamam maistui. Tikimasi, kad tai padės verslui sukurti daugiau darbo vietų.
Trečiadienį paskelbta žinia apie mažinamus mokesčius neabejotinai pradžiugino daugelį prancūzų, mėgstančių skaniai pavalgyti jaukioje aplinkoje. Vyrauja nuomonė, kad dabar rinkos spaudimas privers restoranus gerokai sumažinti patiekalų ir nealkoholinių gėrimų kainas, nors įstatymiškai jie nėra įpareigoti tai daryti.
Prancūzijos ekonomikos ministrė Christine Lagarde įsitikinusi, kad viešojo maitinimo įmonės neišdrįs palikti ankstesniųjų kainų, nes norės išlikti konkurencingos. "Tiems, kurie nemažins kainų, rinka įrodys, kad jie yra neteisūs", - teigė Ch.Lagarde.
Ilgametis spaudimas
"Daugiau negu 80 proc. įmonių prisiderins prie naujosios tvarkos", - prognozavo restoranų asociacijos "Synhorcat" pirmininkas Didier Chenet.
Prancūzijos restoranų verslo atstovai daugelį metų kalbėjo apie kritinę padėtį ir spaudė šalies vyriausybę, kad ši pasiryžtų mažinti mokesčius. Paryžius savo ruožtu stengėsi įtikinti Europos Sąjungos (ES) pareigūnus, kad šie panaikintų egzistuojančius mokesčių politikos suvaržymus. Galiausiai jiems pavyko pasiekti susitarimą.
Sulaukę trokštamo naštos palengvėjimo, kai kurie didieji restoranai nedelsdami parengė naujus valgiaraščius, kuriuose sumažintos didelės dalies patiekalų ir gėrimų kainos, kai kuriais atvejais - net iki 20 procentų.
Pirmenybė darbo vietoms
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy viešai ragina verslininkus mažinti kainas, nes tai esą padidintų apyvartą bei sukurtų daugiau darbo vietų. Valstybės sekretorius komercijai Herve Novelli suskubo atšvęsti kainų sumažėjimą, naktį iš antradienio į trečiadienį apsilankęs garsioje Paryžiaus kavinėje "l'Alsace". Žiniasklaidai jis patvirtino ketinąs iš profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir parlamento narių suburti specialią komisiją, kuri kas šešis mėnesius vertins naująją mokesčių sistemą.
Manoma, kad mokesčių mažinimas deficitiniam Prancūzijos biudžetui per metus kainuos maždaug 2,385 mlrd. eurų (8,21 mlrd. litų). Kita vertus, darbdaviai žada naujomis sąlygomis iki 2011 metų sukurti apie 40 tūkst. naujų darbo vietų. Tuo turėtų džiaugtis socialiai ir politiškai aktyvus Prancūzijos jaunimas, dažnai reiškiantis nepasitenkinimą dėl menkų įsidarbinimo galimybių.
Išsigelbėjimo šiaudas
JAV dienraščio "The New York Times" pakalbintas vienos Paryžiaus kavinių savininkas Christianas Godinas pabrėžė per pastaruosius "šešerius ar septynerius metus" nė karto nedidinęs kainų, tačiau vis tiek praradęs apie 30 proc. nuolatinių klientų. Prie to esą labiausiai prisidėjo įvestas draudimas rūkyti viešosiose vietose bei visuomenėje plintantis saikingesnis požiūris į alkoholį. Mažinami mokesčiai esą turėtų palengvinti jam tenkančią naštą, nors mažinti kainų jis teigia neketinantis.
"Tikiuosi vėl atsistoti ant kojų ir gal netgi pasamdyti naują žmogų, nors dabartinėje padėtyje tikriausiai vis dar turėčiau ką nors atleisti", - sakė verslininkas.
Atkirtis "makdonaldizacijai"?
Pastaraisiais dešimtmečiais Prancūzija išgyveno spartų restoranų ir kavinių verslo nuosmukį. 1960 metais šalyje dar buvo apie 200 tūkst. kavinių, o dabar šis skaičius siekia viso labo 38,6 tūkstančio. Vien per praėjusius metus užsidarė daugiau negu 2 tūkst. kavinių.
Šis pokytis iš dalies buvo susijęs su išaugusia greitojo maisto užkandinių, kurios naudojosi mokesčių lengvatomis, konkurencija. "McDonald's" restoranų tinklą daugelis prancūzų vertino kaip pavojingą užkariautoją, kuris esą grasino ilgainiui sunaikinti turtingą jų šalies virtuvės palikimą. Mokesčių mažinimas restoranams turėtų jiems padėti šioje ekonominėje ir "kultūrinėje" kovoje.
