Prancūzijos politikai, pavargę nuo prancūzų šeimas kaustančio pykčio ir žiaurumo namuose, užsimojo už įstatymo ribų paskelbti psichologinį smurtą.
Tai būtų tikras perversmas: bausti tuos, kurių kaltumas remiasi vien kito žodžiais, o paprastas kivirčas suteiktų teisę atiduoti sutuoktinį į teisingumo glėbį. Prancūzų teisininkė Yael Mellul pripažįsta, kad įstatymuose tiksliai nubrėžti psichologinio smurto ribas gana sunku, bet įmanoma. Jos manymu, toks teisės aktas sutuoktiniams, kenčiantiems nuo partnerio užgauliojimų, atvertų akis.
„Juk akivaizdu, jog žiaurus psichologinis elgesys skiriasi nuo paprasto vaido sprendžiant, kur atostogauti. Jei šis įstatymas, apbūdinęs ir įvardijęs nusikaltimą, padės aukoms suprasti, kad su jomis blogai elgiamasi, tai bus didžiulis žingsnis į priekį. Ar vaikas drįso pasakyti, jog yra mušamas, prieš tai, kai jam buvo paaiškinta, kad gali tai daryti? Kiek moterų nepranešė apie išprievartavimą, nes nebuvo tikros, jog policija į tai žiūrės rimtai?“ - klausia Y.Mellul.
Pagal įstatymo projektą baudžiamojon atsakomybėn būtų galima traukti tuos, kurie nuolat daro šiurkščias pastabas kito atžvilgiu, kaltina neištikimybe ar grasina fiziniu smurtu. Pirmą kartą tokie sutuoktiniai ar partneriai būtų tik įspėjami, tačiau už pakartotinius prasižengimus bausmė griežtėtų. Piniginę baudą keistų elektroninis prietaisas, nuolat rodantis prasižengusiojo vietą, o jei ir tokia priemonė nepadėtų - kaltininkas keliautų į kalėjimą.
Smurtas šeimoje jau seniai yra viena rimčiausių Prancūzijos bėdų. 2008 metais nuo vyrų rankos namie žuvo 157 moterys. Septynis vyrus užmušė ir žmonos. Ilgus metus prancūzai į kivirčus, kurie baigiasi fizine prievarta, žiūrėjo kaip į nelabai sveikintiną, bet įprastą porų santykių dalyką. Jų požiūris pradėjo kisti 2004-aisiais. Tuomet Vilniuje dainininkas Betrand‘as Cantat užmušė savo mylimąją Marie Trintignant. Dar keletas panašių atsitikimų - ir prancūzai galutinai sunerimo. Blogą elgesį šeimoje kenčia kas dešimta Prancūzijos gyventoja. 80 proc. moterų, skambinančių į valstybės finansuojamas pagalbos linijas, skundžiasi žodiniais įžeidimais jų atžvilgiu. 77 proc. prancūzių praneša apie fizinį smurtą.
„Fizinį smurtą paprastai lydi psichologinis smurtas, bet yra ir tokių, kurie visuomet gyvena apimti baimės, nuolankiai paklusdami žiauriems partneriams, nors šie niekada jų nemuš. Mums reikia aiškaus įstatymo, draudžiančio nuolatinę, pasikartojančią įžeidimų, šmeižto, grasinimų, finansinio šantažo liūtį“, - pabrėžia advokatė Y.Mellul.
Kai kurie ekspertai mano, jog šio įstatymo neįmanoma įgyvendinti ir kad vyriausybė neturėtų kištis į nesmurtinius šeimos kivirčus. „Dėl menkniekio susipykusios poros išsako visokių dalykų. Psichologinis smurtas yra labai rimtas klausimas, tačiau tąsymas po teismus dėl jo - visai kas kita“, - sako psichologė Anne Giraud.
Prancūzai baiminasi, kad teismai paskęs nereikšmingų bylų liūne, o tie, kuriems tikrai reikės pagalbos, jos nesulauks. „Turėdami šį įstatymą galėsime spręsti itin keblias situacijas - tokias, kurios nepalieka fizinių randų, bet sužeidžia auką iš vidaus“, - atkerta skeptikams Francois Fillonas. Įstatymas greičiausiai bus priimtas, nes parlamente jo projektas sulaukė prezidento Nicolas Sarkozy valdančiosios partijos palaikymo.
