Komisija kitam posėdžiui nusprendė parengti vieną bendrą išvadą dėl šios situacijos, nes gavus kelis skirtingus skundus buvo pradėtos rengti kelios susijusios išvados.
„Žmonės nebesupras, apie ką tos išvados“, – sakė EPK pirmininkas konservatorius Antanas Matulas.
Komisija vertina, ar teisėtai Seimo pirmininkas sušaukė skubų Seimo valdybos posėdį, kad surengtų balsavimą dėl nepasitikėjimo. Taip pat bus svarstoma, ar organizuodamas posėdį savo klausimu V. Pranckietis nesukėlė interesų konflikto. Komisija dar turi atsakyti ir dėl balsų skaičiavimo grupės teisėtumo.
Spalį Seimas dukart balsavo dėl Seimo pirmininko atstatydinimo, abu nesėkmingai.
Pirmąjį balsavimą organizavo pats V. Pranckietis, sušaukęs Seimo valdybos posėdį.
Per minėtą valdybos posėdį nutarta surengti neeilinį parlamento posėdį ir pirmą kartą balsuoti dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu.
Valdantieji, nors patys buvo inicijavę nepasitikėjimo procedūrą, šį posėdį boikotavo, nes balsuoti norėjo kitą dieną, kuomet tikėjosi surinkti reikiamus balsus. Balsavime dalyvavo tik keli parlamentarai.
Valstiečių lyderis R. Karbauskis tuomet į EPK kreipėsi prašydamas įvertinti V. Pranckiečio veiksmus inicijuojant posėdį jo paties atstatydinimo kausimu.
Žlugus pirmajam balsavimui, valdantieji pareiškė nepasitikėjimą balsų skaičiavimo komisijai ir nusprendė balsavimą pakartoti. Antrasis balsavimas dėl V. Pranckiečio atleidimo vėlgi žlugo, valdantiesiems nepavykus surinkti minimalaus privalomo 71 Seimo nario balso.
