Lietuvos pramonininkų konfederacija prognozuoja, kad dėl prastėjančių vartotojų lūkesčių, lėtesnio užimtumo augimo vidaus paklausa išliks žemame lygyje. Vidaus paklausos rodiklius neigiamai paveiks ir sparčiai augančios, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos bei brangsiantis maistas.
Tokias išvadas ji daro apibendrindama Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių lūkesčio indekso apklausos rezultatus 2011 m. IV ketvirčiui.
Jų teigimu, imonių vadovų apklausos rodo, kad šalies ekonomiką palaikantis eksportas metų pabaigoje, dėl lėtėjančios ES ir NVS rinkų plėtros bei nepalankių smunkančių valiutų kursų Lenkijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje, patirs dvigubą smūgį.
Atsižvelgiant į sunkią pasaulio ekonomikos būklę ir prastėjančius įmonių lūkesčius iki šių metų pabaigos Lietuvos apdirbamosios pramonės plėtra išliks teigiama, tačiau bus lėtesnė nei pirmąjį 2011 m. pusmetį.
Pagrindinės įžvalgos, apibendrinant Pramonės lūkesčių indekso rezultatus:
1. Lyginant su ankstesniu ketvirčiu, pablogėjo eksporto perspektyvų vertinimai – mažiau vadovų prognozuoja eksporto apimčių augimą, tuo tarpu didesnė nei trečiąjį ketvirtį respondentų dalis prognozuoja eksporto apimčių mažėjimą. Pablogėjusias eksporto prognozes iš dalis lėmė nepalanki sezoniškumo įtaka pramonei, tačiau didelės įtakos turėjo ir prastėjanti pasaulio ekonominė situacija. Pasaulio ekonomikos augimas sulėtėjo iki grėsmingai žemų lygių, o su iššūkiais suduria tiek euro zona (kuriai tenka 60% lietuviško eksporto), tiek ir NVS šalys (kurioms tenka 28% lietuviško eksporto). Atspindėdamas mažėjančias pasaulio ūko apsukas, Lietuvos eksporto augimas jau rodo pirmus lėtėjimo požymius, o artimiausiu metu matysime tolesnį eksporto plėtros mažėjimą. Lietuvos eksportuotojams teks susidurti su dvigubu smūgiu – lėtėjanti euro zonos ir NVS šalių plėtra bei nepalankūs valiutų kurso pokyčiai Baltarusijoje, Rusijoje bei Lenkijoje.
2. Įmonių vidaus paklausos vertinimai išlieka prastesni nei eksporto vertinimai. Lyginant su ankstesniu ketvirčiu, šiek tiek padidėjo vidaus vartojimo augimą žadančių respondentų dalis, tačiau triskart padidėjo įmonių, įžvelgiančių vidaus vartojimo nuosmukį. Nors prastesnėms prognozėms įtakos turėjo ir sezoninis paklausos sumažėjimas (kuris pramonėje visada stebimas paskutinį ketvirtį), visiškai realu, kad metų pabaigoje vidaus vartojimo atsigavimo tempai šiek tiek sulėtės – mūsų nuomone, teigiamų (t.y. vartojimą skatinančių) veiksnių įtaka turėtų sumažėti, o neigiamų (t.y. vartojimą ribojančių) veiksnių įtaka padidės. Tikėtina, kad vidaus paklausos atsigavimą metų pabaigoje skatins tik laipsniškai mažėjantis nedarbas.
3. Nežiūrint smunkančių daugelio pasaulinių žaliavų kainų, maisto žaliavų kainų lygis išliks rekordiškai aukštas, todėl tai atsilieps galutinėms maisto produkcijos kainoms, tai palaikys aukštą infliacijos lygį Lietuvoje. Be to infliacijos didėjimą taip pat lems sparčiai augančios, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos.
4. Lietuvos apdirbamoji pramonė ir toliau laikosi konservatyvios politikos darbuotojų skaičiaus atžvilgiu – trys iš keturių apklaustųjų (75%) darbuotojų skaičiaus artimiausiu metu keisti neketina. Lyginant su ankstesniu ketvirčiu, mažiau respondentų ketina darbuotojų skaičių didinti, tuo tarpu didesnė respondentų dalis darbo jėgos kiekį mažins. Prastesnes darbo rinkos perspektyvas lėmė metų pabaigoje visada stebimas sezoninis paklausos sumažėjimas (kas skatins dalį įmonių atleisti sezoninius darbuotojus), o taip pat sumažėjęs verslo pasitikėjimas bei dideli neapibrėžtumai, susiję su tolesnėmis pasaulio ekonomikos perspektyvomis. Jeigu pasaulio ūkio plėtros lėtėjimas ir neramumai finansų rinkose užsitęs, Lietuvos darbo rinkos atsigavimas sulėtės.
5. Didžioji respondentų dalis ketina laikytis konservatyvios pozicijos ir darbo užmokesčio atžvilgiu – beveik trys ketvirtadaliai (76%) įmonių ketvirtąjį ketvirtį vidutinio darbo užmokesčio keisti neketina. Iki 2011 m. pabaigos privačiame sektoriuje stebėsime laipsnišką darbo užmokesčio augimą, tačiau didesnių atlyginimų pirmiausiai gali tikėtis kvalifikuota darbo jėga.
6. Tris ketvirčius iš eilės augantis darbo užmokestis viešajame sektoriuje kelia šiek tiek nerimo. Atsižvelgiant į besiniaukiančią pasaulio ekonomikos padangę, atsinaujinusius neramumus finansų rinkose bei vis dar gerokai didesnį nei Mastrichto kriterijų Lietuvos biudžeto deficitą (7,6% BVP 2011 m. pirmą ketvirtį), vargu ar dabar yra tinkamas laikas nepagrįstai didinti biudžeto išlaidas – vyriausybė turi laikytis griežtos taupymo politikos.
7. Didžioji apdirbamosios pramonės atstovų dalis teigia, kad artimiausiu skolinimosi poreikis nesikeis – taip tvirtina 84% respondentų. Įmonės lėšas plėtrai ir investicijoms gauna iš motininių įmonių, arba savo veiklai finansuoti artimiausiu metu naudos turimas apyvartines lėšas. Dalis vadovų teigia, kad artimiausiu metu plėtros nenumato ir stengsis sumažinti įmonių įsiskolinimo lygį grąžindamos šio metu turimas paskolas. Artimiausiu metu ryškesnio kreditavimo atsigavimo dar nematysime, nes skolinimosi atsigavimą ribos nepalankių veiksnių įtaka tiek kreditavimo pasiūlai, tiek ir kreditų paklausai. Padidėjusi įtampa euro zonos tarpbankinėje rinkose gali padidinti skolinimosi kainą verslui ir sumažinti finansinių tarpininkų polinkį kredituoti.
