Kol nesankcionuota protesto eisena, skirta atkreipti valdžios dėmesį į per vieną naktį priimtą mokesčių reformą, būriavosi prie Seimo ir Vyriausybės, pramonininkai susėdę po kaulelį narstė Vyriausybės programos priemonių planą šalies ūkiui gaivinti.
Kelias valandas užtrukusiame konsultaciniame Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) posėdyje įvairioms šalies pramonės šakoms atstovaujantys verslininkai nusprendė, kad valdžios pasirinktos priemonės ūkiui gaivinti yra labai nekonkrečios, neišsamios ir iki galo neišbaigtos.
LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskis tvirtino, kad pirmiausia šiame plane trūksta konkretumo, kur šalies ūkis eis artimiausius ketverius metus. „Trūksta konkrečių priemonių, veiksmų, kaip tai bus padaryta. Išdėstyti lozungai, kurie nieko nesako, tarkim, sieksim, ketinsim“, – apibendrino S. Besagirskis.
Vis dėlto pramonininkai mano, kad bendras ūkio gelbėjimo planas yra tinkamas, einama teisinga linkme, tačiau primygtinai siūlys Vyriausybei atsižvelgti į jų išsakytas pastabas, kurias iki vasario 9 d. žadėjo įteikti valdžios atstovams. Anot jų, dabartinis planas neįpareigoja Vyriausybės ko nors imtis, jis tarsi atleidžia nuo atsakomybės tuos, kurie turi vadovautis šia programa.
S. Besagirskio teigimu, labai abstrakti finansų politikos sritis, neaišku, kas konkrečiai bus daroma. Neaišku, kokią mokestinę politiką valstybė vykdys artimiausius ketverius metus, ar mokesčiai, ištaisius tas klaidas, apie kurias kalba A. Kubilius, tikrai bus teisingi.
„Patiko tik tai, kad akcizo tarifas, skirtas kelių priežiūros fondui, bus „atstatytas“ nuo 60 iki 80 proc. Iki tol kelių priežiūrai buvo skiriama tiek, kiek surenkama, o nuo sausio – sumažinta“, – pastebėjo LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius.
Labiausiai pramonininkams užkliuvo verslo inovacijų ir investicijų sritis. „Daugiausia remiamasi tuo, kad bus naudojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemonės, tačiau tokia pat apimtimi ir sąlygomis kaip ankstesnės Vyriausybės plane. Manau, kad šioje vietoje irgi reikėtų padirbėti“, – sakė S. Besagirskis.
Kaip pasinaudoti ES parama, dabartinė valdžia nesiūlo jokių naujovių, nors plane teigiama, kad bus skatinama tai daryti. „Galima sakyti, tai jau įgyvendinta ankstesnės Vyriausybės. Belieka tik kvietimus paskelbti, o tada įmonės pačios nuspręs dalyvauti ar ne“, – tvirtino pašnekovas.
Be to, pramonininkai šiandien aiškiai išsakė, kad turi būti aiškiai apibrėžta protekcionistinė politika trečiųjų šalių atžvilgiu. Tarkim, kad Kinijoje veikianti chemijos gamykla savo produkcijos negalėtų taip paprastai importuoti į Lietuvą arba tai daryti galėtų, tik taikant tam tikrus apribojimus.
