Lošimas – didžiulius pelnus duodantis verslas. Lietuvoje kol kas azartinius žaidimus ir lošimus organizuojančios įmonės milijardinių sumų nesusižeria, tačiau net sunkmečiu nestinga tokių, kurie varsto kazino ar lažybų punktų duris, o azartiniams žaidimams išleidžia ne tik uždirbtus, bet ir paskolintus pinigus.
„Daug kam sunkus suvokti, kad lošimas gali tapti liga, o stiprus azarto jausmas – nusviesti į visišką dugną, – sako kaunietis Mantas (27 m.), kone kasdien lošiantis jau 5 metus, tačiau tik neseniai pripažinęs sau, kad yra patologinis lošėjas. – Visos priklausomybės ligos yra kažkuo panašios – užvaldo mintis ir atima sveiką protą. Galiu tvirtai pasakyti, kad lošimas – tokia pat priklausomybė kaip narkotikai ar alkoholis”.
Iš tiesų, amerikiečių mokslininkų atlikti tyrimai priverčia suklusti – JAV nacionalinė azartinių žaidimų problemų asociacija teigia, jog tikimybė bet kuriam planetos gyventojui tapti patologiniu lošėju siekia net 48 procentus. Galimybė tapti alkoholiku vertinama 34 procentais, o kriminaliniu nusikaltėliu – 6 procentais.
Paskola, skirta lažyboms
„Lošėjo gatvėje niekada neatpažinsi – jis nesvirduliuoja ir netrenkia alkoholiu, jo akys ne „stiklinės“, o venos – nesubadytos adatomis. Praeina nemažai laiko, kol šeimos nariai pastebi, jog jų artimasis turi priklausomybę. Dar daugiau laiko praeina, kol tai lošėjas pripažįsta pats sau”, – sako Mantas.
Jis pats nuo artimųjų faktą, jog yra patologinis lošėjas, slėpė daugiau kaip 4 metus. Viskas po truputį pradėjo aiškėti tik tada, kai jis buvo atleistas iš darbo, pardavė automobilį, o galiausiai iš banko paėmė paskolą ir... pralošė ją kazino. „Pinigus buvo gaila leisti bet kam, tik ne lošimams”, – teigia Mantas.
Manto priklausomybė prasidėjo gana nekaltai – pirmuoju pastatymu lažybų punkte. Statymai dažnėjo, sumos didėjo. Netrukus ėmė nuolat lankytis lošimo namuose. Užuot kas rytą ėjęs į darbą, jis traukdavo į kazino ir sėsdavo prie ruletės. „Jeigu bent vieną dieną neužsukdavau į lažybų punktą ar kazino, nuotaika taip subjurdavo, kad nieko nenorėdavau – tik sėdėti namie”, – prisimena Mantas.
Išsikapstyti iš šios priklausomybės jam pavyko artimųjų dėka, o ypač padėjo motinos parama ir supratimas. Žinoma, stengėsi ir jis pats. „Pakeičiau net savo įprastinį maršrutą, kad netektų praeiti pro prekybos centrą, kuriame yra lažybų punktas. Nebenoriu rizikuoti ir vėl nusiristi ten, kur buvau atsidūręs”, – sako Mantas.
Prasilošia ir nepilnamečiai
Internete įkurta nemažai svetainių, kuriose patirtimi dalijasi buvę lošėjai – konsultuoja prasilošusiuosius, kaip atsikratyti priklausomybės ir susigrąžinti prarastą gyvenimą. Taip pat nurodoma, kaip ir kur ieškoti pagalbos patologiniams lošėjams bei jų šeimoms ir artimiesiems, įsteigtos specialios pagalbos linijos, konsultaciniai kabinetai. Tačiau psichologai pabrėžia, kad priklausomybės įmanoma atsikratyti tik pripažinus problemą ir pačiam lošėjui norint jos atsikratyti.
Tokie, susiėmę, pasiryžę atsikratyti savo priklausomybės, skuba į Valstybinę lošimų priežiūros komisiją ir asmeniškai rašo prašymus, kad daugiau nebūtų įleisti į kazino. Taip siekiama padėti problemų dėl lošimų turintiems ir potraukio lošti nesuvaldantiems asmenims. Pernai spalio mėnesį prie šio projekto taip pat prisidėjo lažybų organizatoriai „Orakulas“, „Omnibet“ ir „Top Sport“. Eksperimentinis savęs ribojimo programos projektas pradėtas 2004 metų liepos mėnesį. Iki šiol Priežiūros komisijai prašymus apriboti patekimą į lošimų organizavimo vietas yra pateikę 1137 asmenys.
Tačiau neretai pasitaiko, kad parašiusieji prašymus, praėjus kuriam laikui ir išgaravus pasiryžimui, vėl braunasi į kazino ar lažybų punktus ir reikalauja nepaisyti jų prašymų. Galimybės lošti ribojimo terminas negali būti trumpesnis nei 6 mėnesiai, o prašymas dėl apribojimo panaikinimo pateikiamas tik Priežiūros komisijoje. Lošimų vietose pateikiami prašymai leisti lošti nevykdomi ir asmenys, vėl panūdę lažintis ar sėsti prie lošimo stalų, išprašomi lauk.
Apklausų duomenimis, pastaruoju metu patologinių lošėjų gausėja, jais tampa vis jaunesni asmenys.
Pagal Lietuvos įstatymus į kazino patekti gali tik pilnamečiai, o lažybų punktuose reikia pateikti asmens dokumentus. Tačiau norintys žaisti azartinius žaidimus nepilnamečiai vis tiek randa būdų, kaip tai padaryti. Pakalbintos lažybų punktų darbuotojos kaip susitarusios teigė, jog dokumentus parodyti prašoma iš daugelio lankytojų, tačiau ne iš visų – mat kai kurie ir taip akivaizdžiai vyresni nei 18 metų. Vienuose punktuose reikalauja vairuotojo pažymėjimo ar paso, bet dažniausiai užtenka dokumento, ant kurio yra nuotrauka, gimimo data ar asmens kodas. Be abejo, tinka ir moksleivio pažymėjimas, jei jame nurodyta į lažybų punktą atėjusio žmogaus pilnametystė. O kaip žinia, moksleivio pažymėjimą ar datą jame nesunku „pakoreguoti”…
Beje, vis labiau populiarėja statymai internetu ir telefonu, o lažybų punktus išlaikyti nepigu, tad prognozuojama, jog ateityje jų turėtų gerokai sumažėti. Šiuo metu Lietuvoje veikia 124 lažybų punktai ir 27 lošimo namai (kazino).
Lošia nelegaliai
Dar vienas būdas tiek nepilnamečiams, tiek kitiems azartiškiems lošėjams įsitraukti į lošimus – nelegalūs lošimai. Štai pernai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus pareigūnai Palangoje, buvusios visą parą dirbančios parduotuvės patalpose, aptiko nelegalius lošimo namus. Lošimų aparatus prižiūrėjęs vyras nepateikė nei būtinų tokiai veiklai vykdyti leidimų, nei buhalterinės apskaitos dokumentų. Žaisti ten ateidavo įvairaus amžiaus lankytojai – ir nepilnamečiai.
Šiauliuose teisėsaugininkai taip pat išsiaiškino nelegalų pokerio lošimą. Jį organizavo trys jauni šiauliečiai: 21 metų Šiaulių universiteto matematikos ir informatikos antro kurso studentas, 19 metų to pačio universiteto pirmakuris ir nedirbantis, nesimokantis devyniolikmetis. Vienas iš organizatorių informaciją apie pokerio turnyrą skelbė internetu ar bendraudamas su draugais. Organizatoriai buvo pasidalinę vaidmenimis: vienas iš jų registravo dalyvius, kitas surinkinėjo pinigus (po 45 litus), trečias organizavo žaidimą. Iš viso vaikinai surinko 1030 litų, iš kurių už salės nuomą sumokėjo 500 litų. Likusieji pinigai buvo skirti priziniam fondui. Visi pokerio turnyro dalyviai buvo jauno amžiaus – dauguma moksleiviai, o du iš jų nebuvo sulaukę pilnametystės.
Manoma, kad didžiuosiuose šalies miestuose veikia bent po keletą nelegalių lošimo namų.
Tik faktai:
Amerikos mokslininkų tyrimo duomenimis, 1,6 proc. suaugusiųjų atitinka patologinio lošimo kriterijus, o 3,9 proc. dėl šios priklausomybės patiria laikinus sunkumus.
1980 metais patologinis lošimas pripažintas psichiniu sutrikimu ir įtrauktas į priklausomybės sutrikimų grupę. Ši priklausomybė glaudžai susijusi su kitomis priklausomybės rūšimis – priklausomybe nuo alkoholio, narkotikų.
Nuo lošimo priklausomi dažniau tampa vyrai nei moterys. Dažniausiai patologiniais lošėjais tampa jauni žmonės (amžiaus vidurkis – 32 metai).
Lietuvoje veikia 17 lošimus organizuojančių bendrovių.
Bendrai 2008 metais azartinius lošimus organizuojančių bendrovių įplaukos, palyginti su 2007 metais, padidėjo 9,3 proc. – iki 1,274 milijardo litų. Didžiausią dalį sudaro lošimo stalų įplaukos (antroje vietoje – žaidimų automatai).
Giedrė Poteliūnaitė