„Kokios čia gali būti nuotaikos, kai viską pralošėme“, – sako politinės partijos „Drąsos kelias“ lyderė Neringa Venckienė. Taip ji įvertino faktą, kad visi devyni Seimo rinkimų antrame ture kovoję „Drąsos kelio“ kandidatai pralaimėjo konservatoriams.
„Drąsos kelias“ turi lygiai 7 Seimo narius arba tiek, kiek būtina Seimo frakcijai sudaryti. Ar jau esate numatę, kas bus frakcijos seniūnas?
Ne. Kol kas nieko nesame numatę.
Ne vieną kartą pabrėžta, kad „Drąsos kelias“ yra labai skirtingų ir įvairių žmonių politinė partija, atsiradusi iš visuomeninio judėjimo. Ar tarp jau išrinktų Seimo narių yra nesutarimų?
Aišku, kad tie žmonės skirtingi, bet tikiuosi, kad jie išliks vieningi ir frakcija nesuskils. Kita vertus, gali ir kažkas atkristi, bet kol kas tokių tikrai nėra.
Kaip vertinate savo pačios pasirodymą Vilniaus Naujamiesčio apygardoje, kur pralaimėjote Irenai Degutienei?
Keturiose apylinkėse (iš 14) I. Degutienę nugalėjau, bet bendras rezultatas toks, kad laimėjo ji. Bet aš panašiai ir tikėjausi, kad taip bus.
Gal vis dėlto reikėjo kelti savo kandidatūrą Kaune?
Jokiu būdu! Nesigailiu, jog kandidatavau Vilniuje. Juk pirmame ture surinkau apie 16 procentų balsų, o partijai daugiamandatėje „atnešiau“ apie 10 procentų. Vien todėl pasiteisino kandidatavimas Vilniuje, o ne Kaune.
Ko pasimokėte iš šių rinkimų?
Nei pasimokiau, nei ką. Paprasčiausiai, tas, kas turi valdžią, kas pasiskyrė sau milijonus, tas ir nugalėjo rinkimuose. Apskritai neturėtų būti partijoms skiriama pinigų iš biudžeto. Tegul kiekvienas dirba kaip sugeba.
Bet ir jūsų partija dabar gaus finansavimą iš valstybės, nes tapote parlamentine partija.
Nei mums to finansavimo reikia, nei ką.
Gediminas Staniškauskas
