Lietuvoje ką tik baigta dar viena tarptautinio projekto „Ekovairavimo diegimas besimokančiųjų ir teisę vairuoti turinčių vairuotojų mokymuose“ (ECOWILL) dalis – 500 vairuotojų dalyvavo trumpos trukmės praktiniuose ekovairavimo mokymuose vairuotojo pažymėjimą turintiems asmenims. Mokymų metu pasiekta vidutinė degalų ekonomija sudarė 13-15 proc.
2011 - 2012 metų sandūroje projekto ECOWILL ribose ekovairavimo mokymo metodikos Lietuvoje buvo apmokyti pirmieji vairavimo instruktoriai. O 2012-ųjų gegužės – spalio mėn. vyko teisę vairuoti turinčių asmenų trumpos trukmės (1 val.) praktiniai mokymai realiomis eismo sąlygomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose – mokymuose iš viso dalyvavo 500 asmenų.
Pagrįstas pagrindiniais ekovairavimo principais
Praktinius užsiėmimus vykdė specialiai ECOWILL projekto partnerių apmokyti UAB „Ecodriving LT“ vairavimo instruktoriai, kurie dirba pasitelkdami naujausius ES pripažintus vairavimo mokymo principus. Mokymų dalyviai tuo pačiu maršrutu važiavo du kartus: pirmasis važiavimas buvo kontrolinis, dalyviui įprastu režimu, o antrojo važiavimo metu mokymų dalyviai taikė ekovairavimo principus ir naudojosi vairavimo instruktoriaus pagalba.
Mokymų metu vairuotojams buvo siūloma išbandyti tris pagrindinius ekovairavimo principus: prognozuoti judėjimą eismo sraute ir laikytis didesnio atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės; palaikyti pastovų greitį, varikliui dirbant žemomis apsukomis; anksti perjungti pavaras. Dauguma vairuotojų pasirinko išbandyti visus tris patarimus iškart.
Didžioji dalis pamokų - 489 - vyko tuo pačiu automobiliu „Toyota Auris“ su dyzeliniu 1,4 l darbinio tūrio varikliu, todėl surinkti duomenys lengvai palyginami. Šios grupės vidutinė degalų ekonomija siekė 15proc..
Ekonominis vairavimas nėra lėtas važiavimas
Pasak UAB „Ecodriving LT“ direktorės Vaida Balčiūnienės, „išanalizavus surinktus duomenis, bene pirmiausiai į akis krinta tai, kaip stipriai skiriasi vairuotojų gebėjimai ir vairavimo stilius: gamintojo deklaruojamos „Toyota Auris 1,4" vidutinės degalų sąnaudos mieste yra 5,7 l/100 km, tuo tarpu mokymų dalyvių pasiektų sąnaudų amplitudė neįtikėtinai plati - nuo 3,7 iki 13,7 l/100 km.“
„Be to, įdomu tai, kad jau kontrolinio važiavimo metu net 27proc. vairuotojų neviršijo gamintojo deklaruojamų automobilio vidutinių degalų sąnaudų, o antrojo važiavimo metu į gamintojo pateiktą normą “tilpo" net 69proc. vairuotojų“ – sakė V.Balčiūnienė. Vienas mokymus vykdžiusių vairavimo instruktorių - Artūras Pakėnas - tai pakomentavo taip: „nemaža dalis į mokymus atvykusių asmenų pasisakė, kad jau prieš tai domėjosi ekonomiškesnio vairavimo principais, matė informaciją apie tai internete ar girdėjo ką nors iš pažįstamų, draugų. Tačiau reikia pažymėti, kad vis tik dažnai nors ir girdėję, KĄ daryti, jie nelabai tiksliai žinojo, KAIP tai daryti. Todėl mūsų pamokos padėjo jiems panaudoti turimą informaciją praktikoje.“
Pasak kito ekovairavimo instruktoriaus, Andrejaus Savčenko „mokymų dalyvius ne mažiau, nei jų pačių pasiekti rezultatai, stebino tai, kad dažnu atveju antrasis važiavimas truko trumpiau“. Tai įrodo, kad ekonominis važiavimas nėra tiesiog lėtas važiavimas. Čia daug svarbiau važiuoti apgalvotai ir tolygiai, neatliekant bereikalingų judesių – akseleravimo, stabdymo, manevravimo tarp eismo juostų ir pan.
Nereikalauja ypatingų gebėjimų
93proc. visų mokymų dalyvių ekovairavimo principų taikymas padėjo pasiekti degalų ekonomiją, iš jų net 60proc. buvo tokių, kurie antrojo važiavimo metu sunaudojo 10-30proc. mažiau degalų.
Likusieji 7proc. dalyvių antrojo važiavimo metu parodė tokias pačias degalų sąnaudas arba kiek didesnes. Anot vairavimo instruktorių daugeliu atvejų tai nulėmė blogesnės vairavimo sąlygos, lyginant su kontroliniu važiavimu – susidarę nenumatytos transporto kliūtys ir pan. Kai kuriais atvejais įsisavinti pateiktą informaciją vairuotojams trukdė ir jų vidinės įsisenėję nuostatos, ypač tai pasakytina apie važiavimą, išlaikant variklio žemus sūkius, didesnės distancijos laikymąsi ar neįprastai ankstyvą pavarų perjungimą. Į šią grupę taip pat pateko kai kurie itin gerus vairavimo įgūdžius turintys vairuotojai, kurie jau pirmojo važiavimo metu pademonstravo puikų rezultatą, tad jiems patiems save „aplenkti“ jau buvo labai sunku.
Tai, kad ekovairavimo principai nereikalauja jokių ypatingų gebėjimų, o tik noro ir pastangų, nusako faktas, jog du trečdaliai visų dalyvavusių mokymuose pripažino, jog jiems ekovairavimo principų taikymas nesukėlė jokių nepatogumų, t.y. jis buvo lengvas ir taip vairuodami jie normaliai jautėsi eismo sraute, bet juos išties nustebino tai, kad galima važiuoti prie žemų apsukų. Ir tik 10proc. mokymų dalyvių ekovairavimo principų taikymas praktikoje pasirodė sudėtingas.
Sprendimas imtis projekto pasiteisino
Lietuvos Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis pastebi, kad „daugelis vairuotojų mano esą geri ir sumanūs vairuotojai, tačiau patekus į profesionalių instruktorių rankas, jų nuomonė keičiasi, nes pastebi akivaizdžią tokių mokymų naudą.“
„Mano paties asmeninė patirtis: po ekovairavimo kurso man pavyko kuro sąnaudas sumažinti 10proc., - sako V. Pumputis. – „Tokius mokymus ypač rekomenduoju tiems, kurių automobilis naudoja ženkliai daugiau kuro, nei nurodo jo gamintojas, o taip pat tiems, kurie dažnai dėl savo kaltės patenka į eismo įvykius, nes ekonominis vairavimas padeda išmokti geriau prognozuoti eismą.“
ECOWILL projekto vykdytojos Lietuvoje UAB „COWI Lietuva“ Energetikos skyriaus vadovė Inga Valuntienė džiaugėsi, jog įmonės prieš kelis metus padarytos įžvalgos ir priimtas sprendimas imtis šio projekto pilnai pasiteisino: „dabar, pasibaigus vienam sudėtingiausių šio projekto etapų - praktinio ekovairavimo pamokoms – jau galima pasidžiaugti, jog ne tik pasiekti apskaičiuojami projekto tikslai, bet ir pati ekovairavmo idėja įgauna vis didesnį sklaidos mastą. Tai vienas sėkmingesnių mūsų projektų, įgyvendintas ne tik kvalifikuotų UAB „COWI Lietuva“ projektų vadovų, bet ir profesionalių projekto partnerių, vairavimo mokytojų bei pačių projekto dalyvių entuziazmo dėka.“
„Tačiau ECOWILL projektas Lietuvoje tuo nesibaigia“ – tęsė I. Valuntienė, – „2013 m. sausio pabaigoje turėtų įsigalioti EC Direktyvos 2006/126/EB II priedo pakeitimai, nustatantys, kad ekovairavimas būtų privalomai įtrauktas į vairavimo egzaminą, siekiant įgyti B kategorijos vairavimo pažymėjimą. Šios Direktyvos įgvendinimui valstybės narės turės tik vienerius metus - iki 2013 m. gruodžio 31 d. Todėl ECOWILL projekto ribose, pasitelkiant partnerius ir kompetetingus specialistus iš atsakingų valstybės institucijų, jau artimiausiu metu bus sudaryta darbo grupė, kurios tikslas – padėti pakeisti esamą vairuotojų rengimo tvarką ir kai kuriuos nacionalinius teisės aktus, kad konkretūs ekovairavimo reikalavimai būtų sklandžiai integruoti į pradedančiųjų vairuotojų paruošimą bei egzaminavimo procesą.“
Svarbiausia – pakeisti požiūrį
Komentuodamas ką tik vykusių praktinių ekovairavimo mokymų faktą VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas sakė: „ko gero tai pirmas realus bandymas pademonstruoti, jog įmanoma ne tik sutaupyti kuro ir daryti mažesnę žalą gamtai, bet ir pakeisti požiūrį į vairavimą apskritai – būtų siekiamybė, kad kuo daugiau vairuotojų įgytų ekologiško vairavimo žinių bei įgūdžių, kurie leistų jiems, o tuo pačiu ir mums, pasijusti saugesniais kelyje.“
Kalbėdamas apie ekovairavimo ateitį Lietuvoje, S. Šuminas pastebėjo, jog „lygiuotis tikrai turime į ką: Vakarų Europa, o ypatingai Skandinavijos šalys, jau dabar ekologijai skiria labai didelį dėmesį. Manau, jog sulauksime laiko, kuomet pozityvus požiūris į ekologiją dominuos ir mūsų visuomenėje.“
Pasak S. Šumino, „vairuotojų mokymo programoje jau senokai yra įrašyta, jog būsimi vairuotojai turi būti mokomi ekologiško vairavimo, tačiau realiai tai nevyksta. Viena iš priežasčių yra žinių stoka ir netinkamas vairavimo instruktorių požiūris į ekologišką vairavimą. Tam, kad įvyktų kokie nors pokyčiai, reikia valios ir ryžto. Mes, kaip būsimus vairuotojus egzaminuojanti institucija, jau artimiausiu metu galime pradėti vertinti ekologiško vairavimo žinias ir įgūdžius, tačiau kyla abejonių, ar galime vertinti tai, ko nemokoma?“
„Regitra“ tikrai neliks nuošalyje ir dės visas pastangas, kad ekologiško vairavimo žinios bei įgūdžiai būtų vertinami, kaip sudėtinė ir neatsiejama įprastų saugiam ir atsakingam vairavimui reikalingų kompetencijų dalis“, – užtikrino VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.
Pasak Lietuvos Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio, „ekovairavimo kursas yra numatytas pirminio vairuotojų mokymo programose ir labai tikimės, kad vairavimo mokyklos kasmet vis aktyviau propaguos šį vairavimo būdą.“
