Lietinga vasara vienus žemdirbius varo į neviltį, o kitus skatina meistriškiau ūkininkauti. Vieni jau skaičiuoja nuostolius, kiti sako, kad skųstis turėtų poilsiautojai, o ne ūkininkai.
Vida Tavorienė VL žurnalistė
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, liepos pradžioje beveik visoje Lietuvoje buvo drėgmės perteklius, o Prienų ir Telšių rajonuose – ypač drėgna. Dėl nesiliaujančių lietų skendo ir puvo daržoves, nebuvo galima ruošti pašarų žiemai, menko grūdų kokybė, dėl perteklinės drėgmės išplito augalų ligos, o dėl įmirkusių dirvų sudėtinga nupurkšti pasėlius.
Karvės ir technika klimpo
Ne tik dėl kritusių pieno supirkimo kainų, bet ir dėl nepalankių orų gali sumažėti smulkiųjų pieno gamintojų. Nepaliaujami lietūs ne vienam iš jų neleido pasigaminti pašarų žiemai. „Kai kurie ūkininkai griebėsi už galvų: jei per dieną po kelis kartus prapliumpa lietus, pašarų beveik neįmanoma pasigaminti“, – žemdirbių vargus išsakė Plungės rajono ūkininkų sąjungos vadovas Marijus Kaktys. Tiesa, plungiškis pastebėjo, kad dėl stringančios pašarų gamybos labiausiai dejavo maži ūkiai, kurie pagal seną įprotį žolę pjauna birželio viduryje. O stambesniuose ūkiuose tokiu metu pirmoji žolė jau būna nupjauta ir pašarai pagaminti. „Pagyvenę žmonės, laikantys po kelis gyvulius, laukia, kad žolė labiau paaugtų. O prekinės produkcijos gamintojai žino, kad peraugusi žolė nemaistinga, praranda vertę, todėl žoliapjūtę pradeda kur kas anksčiau. Beje, naujų veislių augalų vegetacija greitesnė. Dėl orų kaitos spartėja augalų vegetacija, o pakeisti senus įpročius nelengva“, – aiškino M.Kaktys. Dabar ir stambesni, ir smulkesni ūkininkai pašarus laiko plėvele apvyniotuose ritiniuose, neatsisako ir šiaudų. Tačiau jų per lietų neįmanoma pasigaminti. Ne visi stambesni pieno gamintojai suspėjo iki lietingų dienų susitvarkyti pirmąją žolę. „Tris savaites merkė lietūs, žolė peraugo. Tad be konservantų pasigaminti kokybiškų pašarų neįmanoma. Vengrijoje, Danijoje mačiau, kaip presuojant į pašarą įpurškiama konservantų. Lietuvoje tokios technologijos neteko matyti, bent plačiau ji netaikoma“, – kalbėjo Plungės rajono ūkininkų sąjungos vadovas. Prienų rajone tokie patys rūpesčiai. „Kai kurie pašarų gamintojai negalėjo įvažiuoti į įmirkusias pievas, besiganančios karvės iki kelių klimpo jose. Ūkininkai negalėjo augalų apsaugos priemonėmis purkšti pasėlių, nes klimpo technika“, – vardijo Prienų rajono ūkininkų sąjungos vadovas Martynas Butkevičius. Anot jo, jei lietūs nesiliaus, peraugs ir maistingumą praras ir atolas. Lenkai jau pjauna atolą, netrukus antroji žoliapjūtė turėtų prasidėti ir Lietuvoje.
Paskandino daržoves
Birželį prakiuręs dangus nepaprastai įsipyko ir Kėdainių rajono daržininkams. Lietūs paskandino ir supūdė daržoves, trukdė doroti ankstyvąjį derlių. „Skęstame, ypač ten, kur pasenę melioracijos įrenginiai“, – sakė stambiausias šalyje kopūstinių daržovių augintojas Vidmantas Girdzijauskas, susirūpinęs dėl perteklinės drėgmės. Kai kuriuose jo laukuose paskendo iki trečdalio derliaus. Dėl lietaus pertekliaus daržovės nukentėjo įvairiai. „Morkos auga suformuotose vagose, tad vanduo nuteka į tarpvagius. Kopūstai drėgmę mėgsta, tačiau būti vandenyje jiems nepatinka. Dabar stipriai atšilus, bulvėms iškilo didelė maro grėsmė. O įvažiuoti į pasėlius ir nupurkšti kai kur tampa beveik neįmanoma“, – sakė daržininkas. Sunkiau buvo doroti ir ankstyvųjų kopūstų derlių. Ne kartą teko stabdyti darbus, technika apgadino dirvas, daugiau pastangų prireikė daržovėms valyti. Tačiau kėdainiškis nuostolių dėl prastų oro sąlygų per daug nesureikšmina. „Mes, žemdirbiai, esame įpratę prie tokių praradimų. Kasmet netenkame maždaug dešimtadalio derliaus dėl sausros, liūčių ar krušų. Tad dėl to ir nesikremtu. Nervintis reikia dėl to, ką galima pakeisti. O gamtos neįmanoma pakeisti, todėl ir jaudintis neverta“, – sakė ūkininkas, kuris, žūstant derliui, stengėsi išlikti ramus.
Kentėjo nuo sausros
Kėdainiškiai ūkininkai juokavo, kad drėgmės jie galėjo paskolinti kolegai, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkui Martynui Laukaičiui, ūkininkaujančiam Šakių rajone. „Taip, kėdainiškiai, panevėžiečiai skundėsi dėl užmirkusių pasėlių. O pas mus tik vakar gausiai palijo: iki tol daržovės kentėjo nuo sausros. Ilgą laiką lietaus nebuvo arba nukrisdavo po lašiuką. Tad mūsų ūkyje kitokie rūpesčiai“, – sakė bulvių augintojas. Anot ūkininko, orų netolygumai dažnėja, tad nėra ko stebėtis, kad vienur gausiai lyja, o kitur lietaus trūksta. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad šiemet tokie orų netolygumai itin ryškūs. „Regis, netolimi atstumai, o vienur sausra, kitur – drėgmės perteklius“, – pastebėjo M.Laukaitis.
Javus puola ligos
Dėl gausių lietų gali nukentėti ir grūdų derlius. Grūdines kultūras labiau puola ligos, prastėja jų kokybė. Tad javų augintojai susirūpinę, kad maistiniai grūdai virs pašariniais. Vadinasi, ir pajamos gali būti mažesnės, nors į auginimą įdėta daug sąnaudų. „Pas mus išplito dryžligė. O apsaugoti javus nuo šios ligos ne visi suspėjo dėl pratrūkusio lietaus. Dabar purkšti jau būtų vėlu“, – aiškino Plungės rajono ūkininkas M.Kaktys. Panevėžio rajono ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas kol kas dar ramus dėl lietingo birželio. Anot jo, jei tokie orai būtų per javapjūtę, žemdirbiai neišvengtų mažesnių ar didesnių nuostolių. O jei pirmoje vasaros pusėje gausiau palyja, nuogąstauti nereikėtų. Jis prisiminė liaudies posakį: „Lietus iki Joninių – žemdirbiui į kišenę, po Joninių – iš kišenės“. „Drėgmės gal ir per daug. Štai vakar iškrito 40 milimetrų kritulių. Buvo nemažai įmirkusių plotų, bet vanduo greitai susigėrė. Šilti orai padėjo išgarinti drėgmę. Aišku, tokios sąlygos labai palankios ligoms plisti“, – kalbėjo javų augintojas.
Prie gamtos reikia prisitaikyti
Kitas Panevėžio rajono ūkininkas Gintautas Dominas nemano, kad reikia dejuoti dėl gausaus lietaus. „Jokia čia stichija – normali lietuviška vasara. Skųstis turėtų ne žemdirbiai, o poilsiautojai“, – rėžė stambus javų ir daržovių augintojas. Anot jo, dabar palankios sąlygos ir javams, ir daržovėms augti. „Yra ir drėgmės, ir šilumos –viskas, ko reikia grūdui augti. Labai gerai auga ir bulvės, jei jos laiku patręštos ir apsaugotos nuo ligų“, – teigė ūkininkas.
G.Dominas įsitikinęs, kad prie gamtos reikia prisitaikyti, o ne verkšlenti ir skųstis. „Jei prastai ūkininkausi, trukdys ir orai. Reikia atrasti priemones ir būdus, kaip dirbti įvairiomis sąlygomis. Prastai veikianti melioracija – irgi žemdirbių rūpestis. Reikia sutvarkyti griovius, išvalyti žiotis, juolab kad ir valstybė remia tokius darbus“, – sakė stambaus ūkio savininkas.
