Prakirtote padangą? Štai ką daryti, kad vėliau gautumėte pinigų

Tačiau retas susimąsto, kad dėl patirtų nuostolių vairuotojai turi teisę kreiptis į savivaldybę ir reikalauti kompensacijos.

Tiesa, jei patikimų įrodymų nebus, už kelio būklę atsakingos savivaldybės ar joms pavaldžios įmonės stengsis, kad išmokos mokėti nereikėtų.  

Draudikai dar sausio mėnesio pabaigoje atkreipė dėmesį, kad dėl besilaikančio atlydžio pastebimai išaugo duobių ir įgriuvų keliuose sukeltų žalų skaičius.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vairuotojus įspėja, kad netektų gailėtis: sostinėje – nauji greičio matuokliai ir jų imitacijos

Vilniuje bus pradėtas statyti naujas skveras

Sostinėje keičiama oranžinių maišelių dalijimo tvarka

Pinigų išmokėti neskuba

Kai kurių kalbintų savivaldybių atstovai pripažįsta, kad keliuose iš tiesų kasmet atsiveria duobės, o vairuotojai dėl to bando ieškoti teisybės ir kreipiasi į savivaldybių atstovus. Tačiau išmokėti kompensacijų neskubama, nors vairuotojai ir patiria nuostolių.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas sakė, kad kasmet antroje žiemos pusėje ir pavasarį pasitaiko atsiveriančių duobių gatvėse. O tai, pasak, jo lemia temperatūrų svyravimai ir orų sąlygos.

„Lietaus krituliai ir tirpstantis sniegas kaupiasi smulkiose asfalto porose, o šąlant vanduo plečiasi ir didina ertmes, dėl ko susiformuoja duobės.

Kaip ir kiekvienais metais, gaunama pavienių pranešimų apie apgadintus automobilius, daugiausia tokių pranešimų pasitaiko pavasario mėnesiais. Šį žiemos sezoną kompensacijų už apgadintus automobilius dar nebuvo“, – sakė jis.

Savivaldybės atstovas taip pat pasakoja, kad tuo atveju, jeigu yra sprendžiama, ar vairuotojams už patirtą žalą reikia išmokėti pinigu, vertinamos skirtingos aplinkybės.

„Vertinama ir tai, ar žala nekilo dėl paties nukentėjusio asmens kaltės. Pavyzdžiui, dėl per didelio greičio. Jei nustatoma, kad tokios aplinkybės egzistuoja, reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas“, – paaiškino G. Grubinskas.

Tuo metu Klaipėdos savivaldybės atstovai informavo, kad šiemet dėl keliuose atsivėrusių duobių iš vairuotojų buvo sulaukta 17 pretenzijų, kurie reikalavo atlyginti patirtą žalą.

„Dėl 6 pretenzijų, susijusių su ta pačia duobe,  pasiūlyta kreiptis į gatvėje statybos darbius vykdžiusią įmonę, 3 pretenzijos baigsis taikos sutartimi, atlyginant pusė žalos, 1 pretenzija dėl duobės atmesta, 7 pretenzijos dar nagrinėjamos.

Jei žala pripažįstama pagrįsta, vadovaujantis teismų praktika, atlyginama pusė žalos. “, – vardijo savivaldybės administracijos direktoriaus Andrius Žukas.

Tačiau savivaldybės atstovas primena Kelių eismo taisyklėse aprašomą punktą, kuriame sakoma: jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

„Daroma išvada, kad vairuotojas, nepastebėdamas kliūties ant gatvės, elgėsi nepakankamai atidžiai, preziumuojama, kad važiuodamas miesto gatvėmis, kurios turi būti apšviestos, vairuotojas turi galimybę bent jau sulėtinti greitį ir kliūtį pastebėti“, – paaiškino A. Žukas.

Išmokėjo apie 200 eurų

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga pasakojo, kad pernai vienam asmeniui buvo išmokėta daugiau kaip 100 eurų, o šiemet 2 gauti prašymai yra svarstomi.

„Panevėžio miesto gatvės yra nuolat prižiūrimos, tvarkomos ir atnaujinamos kiek tai leidžia finansinės galimybės. Per 2023 m.  gautas 1 prašymas dėl žalos atlyginimo įvažiavus į duobę, prašoma atlyginti suma – 140 eurų.

Įvertinus padangų nusidėvėjimą, pareiškėjui atlyginta 102,56 euro žala. Nuo šių metų pradžios dėl žalos atlyginimo, esant blogai kelio dangai, gauti 2 prašymai, kurie dabar yra svarstomi“, – kalbėjo D. Vadluga.

Šiaulių miesto savivaldybės atstovas žiniasklaidai Vitalis Lebedis vardijo, kad pernai dėl patirtų žalų miesto gatvėse iš viso kreipėsi 6 asmenys. 

„Iš šešių prašymų, trims asmenims žala buvo atlyginta. Vidutinis vieno atvejo žalos atlyginimas apie 150–200 eurų“, – sakė V. Lebedis.

Savivaldybės atstovas taip pat paaiškino, kodėl buvo nuspręsta kai kuriems vairuotojams neišmokėti reikalaujamos kompensacijos.

„Žala nebuvo atlyginta tais atvejais, kai asmenys nepateikė reikalingų dokumentų arba nesiėmė visų priemonių, kad išvengtų kliūties ir nesaugiai vairavo“, – sakė savivaldybės atstovas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad nuo pernai metų yra patvirtintos taisyklės kaip turi elgti vairuotojas patyręs žalą Šiaulių gatvėse ir kokius dokumentus turi pateikti norėdamas gauti žalos atlyginimą.

Taigi tikrinama, ar pateikti visi dokumentai, įrodantys žalą:

• Ar įvažiavus į kelio dalyje esančią nepažymėtą duobę ir apgadinus transporto priemonę ir nenuvažiavus iš įvykio vietos buvo kviesti policijos pareigūnai?
• Ar atvykę policijos pareigūnai įformino eismo įvykį?
• Ar fizinis, juridinis asmuo, norintis gauti kompensaciją už žalą, patirtą nesutvarkytuose Šiaulių miesto savivaldybės keliuose ir gatvėse pateikė:
• 3.1. Prašymą Šiaulių m. savivaldybės administracijai. Ar prašymą pateikė transporto priemonės savininkas (jei kreipiasi fizinis asmuo)?
• 3.2.  Policijos priimtą nutarimą dėl įforminto autoįvykio.
• 3.3. Transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros vertinimo kortelės, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumentų kopijas , bei informacija, kad automobilis nėra draustas savanorišku transporto priemonių draudimu (Kasko).
• 3.4.  Transporto priemonės remonto paslaugų (išklotinė) ir pirkinių dėl patirtos žalos sąskaitas faktūras bei apmokėjimo kvitus.
• 3.5.  Nepriklausomo eksperto žalos įvertinimo išvadas (jeigu atliekant automobilio remontą buvo atlikta daugiau darbų nei užfiksuotų policijos nutarime).
• 3.6.   Esant galimybei su eismo įvykiu susijusias  nuotraukas bei kitus įvykio faktą ir aplinkybes patvirtinančius dokumentus.
• 3.7.  Nurodyti atsiskaitomąją sąskaitą į kurią turėtų būti pervedamos lėšos už automobilio remontą.
• Ar yra išsaugotos pakeistos transporto priemones detales (ratlankiai, padangos ir kt.).

Pasak V. Lebedžio, jei visi dokumentai pateikti tvarkingai, tokiu atveju vairuotojas gali tikėtis kompensacijos.

Ką turi žinoti vairuotojai?

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis žiniasklaidai kiek anksčiau teigė, kad daugiausiai žalų dėl atsivėrusių duobių kelyje fiksuojama sausio ir vasario mėnesiais.

„Pastarųjų metų draudikų patirtis rodo, kad sausis ir vasaris yra tie mėnesiai, kai dėl nepastovių oro sąlygų kelio danga gali pasikeisti kone per naktį, ir gatvėse atsiveria duobės. Tokių atvejų ypač padaugėja, kai kelias dienas ar net savaitę neigiamą temperatūrą naktį periodiškai keičia atodrėkis dieną. Situacijos nepagerina nuolatinis transporto srautas, kuris prisideda prie duobių išmušimo ir jų gilėjimo“, − kalbėjo A. Juodeikis.

Pasak draudimo eksperto, situaciją apsunkina ir tai, kad duobės dažnai būna pilnos vandens, ir tikrasis jų gylis neaiškus. Be to, vairuotojai duobes ir įgriuvas dažniausiai pastebi per vėlai, kad spėtų laiku išvengti žalos jas apvažiuodami ar sustodami.

„Žvelgiant į istorinius duobių sukeltų žalų duomenis, pastaruosius dvejus metus gyventojams išmokėta bendra tokių žalų suma kasmet gerokai viršijo 600 tūkst. eurų, o vidutinis vienos kompensuotos žalos dydis siekė apie 680 eurų. Nors dažnu atveju tokie eismo įvykiai apsiriboja sugandintomis padangomis, tačiau pasitaiko ir tikrai didelių išmokų. Pavyzdžiui, pernai mūsų bendrovėje išmokėta didžiausia duobių žala siekė 8,5 tūkst. eurų, o 2022 m. net 11,2 tūkst. eurų“, − komentuoja A. Juodeikis.

Kaip pabrėžia ekspertas, atodrėkio ir permainingų orų metu vairuotojams reikėtų išlikti atidiems ir važiuojant nuolatos sekti kelio dangos situaciją. Daugiau ramybės suteikia ir savanoriškas Kasko automobilių draudimas, kuris tokių įvykių metu atlygina sukeltą žalą.

„Turbūt pats geriausias būdas išvengti duobių sukeliamos žalos būtų jas apvažiuoti. Tačiau tai padaryti ne visada pavyksta, tad pamačius, kad artėjate prie duobės, vertėtų sumažinti greitį, įvažiuoti į ją švelniai – tokiu būdu būsite tikri, jog joje bent jau nepaliksite rato ar smūgio galia neapgadins automobilio važiuoklės“, − sako A. Juodeikis.

Jis primena, kad svarbu ne tik saugoti ratus ir važiuoklę, bet ir nesukelti eismo įvykio atliekant netikėtą manevrą. Susidūrus su kliūtimis kelyje svarbu nepamiršti ir vairavimo etiketo, ir esminių kelių eismo taisyklių, kurių nesilaikant automobilį apgadinti gali jau ne duobė, o susidūrimas su kita transporto priemone.

Ekspertas taip pat išskiria pagrindinius požymius, išduodančius, kad galite susidurti su netikėta duobe kelyje:

• kelio danga pasikeitė po nakties ar savaitgalio – pasidengė tirpstančio sniego mase, tapo šlapia ar pan;
• pastebėjote ant kelio nedidelės apimties nelygumus;
• ant kelio pastebėjote skaldos ar asfalto liekanas;
• pamatėte didelę balą ant kelio – vadinasi, tai duobė arba įduba, pilna vandens.

Kad susidūrimas su duobe būtų kuo mažiau skausmingas ir neatneštų nuostolių, ekspertas primena, kad svarbu:

• pasirinkti saugų ir ne didesnį nei rekomenduojamą greitį, ir jo neviršyti;
• pasistengti duobę apvažiuoti arba į ją įvažiuoti kuo švelniau;
• stebėti kelio ženklus ir papildomą ženklinimą kelyje, kuris gali perspėti apie laukiančias kliūtis;
• laikytis kelių eismo taisyklių ir etiketo.

Ką daryti, jei matote, kad duobės kelyje išvengti nepavyks:

• sumažinkite greitį ir stabdykite iki paskutinės akimirkos;
• atleiskite stabdžio pedalą smūgio į duobę metu;
• neatlikinėkite staigių ir kitiems eismo dalyviams netikėtų manevrų, nes žala gali būti dar didesnė dėl susidūrimo su kita transporto priemone.

Policija prašo neskambinti, jei įvažiavote į duobę 

Policija vairuotojams primena, kad jeigu patyrėte nuostolių įvažiavus į duobę kelyje, tokiu atveju būtina kviesti ne policiją, o apie tai pranešti kelio savininkui. 

Be to, jei nelaimingai įvažiavote į kelio duobę ir apgadinote transporto priemonę, tinkamai užfiksuokite aplinkybes ir kreipkitės į draudimo bendrovę arba kelio savininką. Pranešti policijai ar kviestis pareigūnų nereikia. Pasistenkite dėl kitų eismo dalyvių ir būtinai pažymėkite pavojingą vietą.

Įvažiavę į kelio dalyje esančią duobę ir tik apgadinę vairuojamą transporto priemonę, dėl padarytos žalos atlyginimo turite spręsti su kelio savininku civiline tvarka.

Kaip elgtis įvažiavus į kelio duobę:

1. Apie įvykį informuokite kelio savininką:

• Lietuvos automobilių kelių direkciją – dėl įvykių valstybinės reikšmės keliuose (magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose);
• savivaldybę – dėl įvykių tam tikros savivaldybės teritorijoje esančiuose vietinės reikšmės keliuose (gyvenamųjų vietovių gatvėse ir pan.);

2. Nufotografuokite įvykio vietą, kad būtų aiškiai ir gerai matoma:

• įvykio vieta (kelio, kuriame įvyko įvykis, atkarpa);
• duobė, į kurią įvažiavo transporto priemonė;
• transporto priemonė ir jos apgadinimo žymės.

3. Dėl žalos atlyginimo kreipkitės į kelio savininką arba transporto priemonę savanoriškuoju transporto priemonės draudimu (kasko) apdraudusią draudimo įmonę.

Primenama, kad, įvažiavus į kelio duobę, įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis negalioja, todėl tokiu draudimu apdraudusios įmonės apie įvykį informuoti nereikia.

Kada reikia pranešti policijai:

• kai eismo įvykyje žuvo ar buvo sužeistas žmogus;
• kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl jo aplinkybių;
• kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir nukentėjusiajam neįmanoma pranešti apie eismo įvykį.

Policija taip pat primena, kad kelyje patys sudarę ar pastebėję kliūtį ir pavojų privalote juos pašalinti, o jei to padaryti negalite, kliūtį arba pavojingą vietą pažymėkite ir praneškite kelio savininkui arba policijai, kuri gavusi tokį pranešimą informuos kelio savininką.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, iš viso per keturias sausio savaites jau užregistruota arti 150 duobių padarytų autotransporto žalų, kurių sukelti nuostoliai vairuotojams siekia virš 110 tūkst. eurų.

Daugiausiai tokių žalų (58 vnt.) fiksuota Kauno mieste ir rajone – tai yra daugiau nei trečdalis visų šalyje per sausio mėnesį registruotų duobių žalų. Vilniaus miesto ir rajono keliuose esančios duobės sukėlė 42 žalas, Klaipėdos mieste ir apylinkėse 14 vnt.