Tikrai džiaugiausi grįžus namo, žemės drebėjimas įvyko paskutinę poilsio dieną , jausmas bjaurus,kai nežinai kas bus toliau...

Paprastai nesinori važiuoti namo ir atostogų pabaigia nekelia džiaugsmo. Šįkart buvo kitaip. Vakar džiaugiausi palikdama Kreta. Nes tie drebėjimai užkniso. Kai esi ant žemės , gal ir nieko, bet jei 4 ar 5 aukšte, kai daiktai krinta nuo stalo ir atrodo, jog pastatas tuoj sugrius… Pirmas smūgis buvo tikrai baisus. Vėliau diena buvo nestiprūs. Naktį buvo gan dažni, nestiprus, bet ryte vėl gerai papurtė. Viskas nieko, bet gąsdina vietiniu reakcija, taip, pas buna, bet ne tokie stiprus. Panašu, kad stipriems niekas nepasiruošę. Viešbučio darbuotojai nežino kaip elgtis, į viešumą patenka info tik jei kas žūsta arba sugriuva pastatai. Taip, šalis gyvena is turizmo, bet tas ne kalbėjimas ir tikėjimas, kad žemės drebėjimai bus tik tokie, kokie buvo, nestiprus, skamba keistai. Jei man kas butų pasake, tai vyks, nebūčiau patyrusi tokio šoko. Jei butų tekę antra nakti drebėti tame kambaryje, nežinau ką būčiau dariusi. Gal jau būčiau miegojusi lauke, ant gultu prie jūros ar baseino. Kretoje buvau ne pirma karta. Bet jei nuspręsiu dar ten grįžti, tikrai gerai pagalvosiu. Ir jau nei už ką nesirinksiu didelio 5 aukštu viešbučio ( oficialiai 4, bet yra ir nulinis).

Pagaliau prakalbo, ačiū dievui.

Kokio bybio ten nusibastei asile ką tau Lietuvo koronos neužtenka proto invalidas