Šiuo metu R. Makricko pagrindinis darbas yra Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikoje Romoje. Prieš metus į pareigas šioje bazilikoje lietuvį paskyrė pats popiežius.
„Nuo praėjusių metų kovo 19 dienos pasibaigė šios bazilikos komisariavimo laikotarpis, kada popiežius čia buvo mane paskyręs ypatinguoju komisaru. Pasibaigus šiam laikotarpiui, mane paskyrė kaip arkikunigą koadjutorių su kapitulos ir pačios bazilikos valdymo teise“, – kovo mėnesį interviu naujienų portalui tv3.lt kalbėjo R. Makrickas.
Popiežius paskyrė Makricką kardinolu
Pernai gruodį popiežius Pranciškus R. Makricką paskyrė kardinolu. Su šiomis pareigomis prisidėjo ir daugiau atsakomybių.
„Pagrindinės kardinolo pareigos, nurodytos bažnytinėje teisėje, yra dvi: būti popiežiaus pirmaisiais patarėjais įvairiais Bažnyčios klausimais, tiek konsistorijos metu, kai sukviečiami visi kardinolai, tiek per atskirų dikasterijų darbą; kita kardinolų užduotis yra išrinkti popiežių.
Dabar aš, kaip kardinolas, turiu pareigas vyskupų skyrimo dikasterijoje. Tai yra Bažnyčios institucija, kuri rūpinasi vyskupų skyrimu visame pasaulyje, kandidatūrų pateikimu popiežiui. Mano, kaip kardinolo, naujas darbas buvo ši popiežiaus patikėta dikasterija, kuri yra gana veikli. Kas dvi savaites vyksta susitikimai, kur yra svarstomi įvairių vyskupijų reikalai ir vyskupų skyrimai į tas vyskupijas“, – pasakojo R. Makrickas.
Paklausus, ar dar sergant popiežiui jau buvo žinomi potencialūs kandidatai jį pakeisti, kardinolas pabrėžė, kad kandidatūros aptariamos konklavoje (Kardinolų kolegijos susirinkime) ir nėra viešinamos, o pavardės, kurios pasirodo žiniasklaidoje, dažniausiai gimsta iš spekuliacijų.
„Tai daugiau žurnalistinės spekuliacijos, kadangi konklava vyksta per konklavą. Kandidatai išryškėja ir popiežius išrenkamas konklavoje be jokio papildomo pasiruošimo prieš tai ir pan. Aišku, pažintis su kandidatu, būna ir anksčiau, bet čia daugiau žurnalistiniai samprotavimai. Konklava vyksta per konklavą“, – teigė R. Makrickas.
Kardinolas Makrickas rūpinsis popiežiaus laidotuvėmis
Viena iš kardinolų pareigų yra palaidoti popiežių, o popiežius Pranciškus buvo nurodęs, kad nori būti palaidotas ne bet kur, o būtent Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikoje.
„Popiežius pats yra nurodęs, kaip nori būti palaidotas ir kur. Buvo išleistas naujas dokumentas, kur jis pasisakė šiuo klausimu.
Jo noras, kad jo kapas būtų būtent Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikoje, dėl to šiuo popiežiaus pasirinkimu esame tikrai pagerbti. Neatsitiktinai – ši bazilika buvo be galo brangi popiežiui, dar prieš patampant popiežiumi“, – pasakojo R. Makrickas.
Anot „The Vatican News“, testamentą pontifikas parengė 2022 m. birželio 29 d. Teigiama, kad popiežius Pranciškus savo testamente surašė laidojimo vietos pageidavimus, o laidotuvių rengimo nurodymus pateikė lietuviui kardinolui R. Makrickui.
„Vardan Švenčiausiosios Trejybės. Amen. Patirdamas artėjantį savo žemiškojo gyvenimo saulėlydį ir turėdamas tvirtą amžinojo gyvenimo viltį, noriu išdėstyti savo paskutinius pageidavimus, susijusius išimtinai su mano palaidojimo vieta.
Visą savo gyvenimą ir kunigo bei vyskupo tarnystę visada patikėjau mūsų Viešpaties Motinai, Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Dėl šios priežasties prašau, kad mano žemiškieji palaikai ilsėtųsi – laukdami Prisikėlimo dienos – popiežiškojoje Didžiojoje Švč. Marijos bazilikoje.
Noriu, kad mano paskutinė žemiškoji kelionė būtų užbaigta šioje senovinėje Marijos šventovėje, kurioje visada sustodavau maldai kiekvienos apaštališkosios kelionės pradžioje ir pabaigoje, su pasitikėjimu patikėdamas savo ketinimus Nekaltojo Prasidėjimo Motinai ir dėkodamas Jos švelniai ir motiniškai globai.
Prašau, kad mano kapas būtų paruoštas laidojimo nišoje šoninėje bazilikos navoje tarp Pauliaus koplyčios ir Sforzos koplyčios, kaip parodyta pridedamame plane.
Kapas turi būti įkastas į žemę; paprastas, be ypatingų ornamentų, tik su vienu užrašu: Franciscus.
Laidotuvių rengimo išlaidas atlygins vieno geradario skirta suma, kurią nurodžiau pervesti į popiežiškąją Didžiąją Švč. Marijos baziliką. Šiuo atžvilgiu daviau reikiamus nurodymus kardinolui Rolandui Makrickui, Liberijaus bazilikos ekstraordinariniam komisarui.
Tegul Dievas suteikia vertą atlygį visiems, kurie mane myli ir toliau už mane meldžiasi. Paskutinę mano gyvenimo dalį ženklinusias kančias pavedu Viešpačiui dėl taikos pasaulyje ir tautų brolybės“, – rašoma Vatikano paskelbtame popiežiaus testamente.
Papasakojo, kokia popiežiaus asmenybė
R. Makrickas ne veltui paminėtas popiežiaus testamente. Anot kardinolo, popiežius matė ir vertino, kokie darbai buvo vykdomi bazilikoje, taip pat įvairiais klausimais bendraudavo su pačiu kardinolu.
„Kai reikėdavo pasitarti ar gauti popiežiaus palaiminimą vieniems ar kitiems sprendimams, susitikdavau su juo. Tai būdavo maždaug kas antrą mėnesį ilgam asmeniniam pokalbiui“, – teigė R. Makrickas.
„Šiaip kiekvieną dieną susitikdavome neformalioje aplinkoje. Kadangi gyvenu Šv. Mortos namuose Vatikane, popiežius kiekvieną vakarą nusileisdavo vakarieniauti, jį būdavo galima dažnai sutikti šiuose namuose“, – pasakojo jis.
Po popiežiaus mirties žiniasklaidoje pasirodė prisiminimai apie pontifiką, jo asmenybės bruožus, pomėgius. R. Makrickas taip pat pasidalino, kokį įspūdį jam paliko popiežius.
„Popiežius stebina savo žmogiškumu. Tiek oficialių susitikimų metu, tiek neformaliuose susitikimuose yra labai paprastas. Visada mėgsta pajuokauti, turi gerą humoro jausmą.
Kas tikrai žavi, kad jis arba praeidamas, arba dabar, kai jį praveža vėžimėlyje, visada nori pasisveikinti su žmonėmis, užkalbinti. Kiekvieną vakarą, kai po vakarienės grįžta į savo kambarį, visada pasisveikina su tuo metu esančiais žmonėmis, kurie dirba priėmime.
Man visada palikdavo įspūdį, kad kiekvienąkart sekmadienį po Angelo maldos jis grįždavo į Šv. Mortos namus ir visada pietaudavo su tų namų darbuotojais – susėsdavo prie vieno stalo, pietaudavo ir kalbėdavosi, domėdavosi tų žmonių gyvenimais. Jis visus pažinojo, visus kviesdavo vardais.
Iš tiesų popiežius yra be galo žmogiškas, atviras ir paprastas ganytojas. Šią jo savybę tikrai visi esame patyrę, ne tik tie, kurie gyvename Šv. Mortos namuose, bet ir kiti, kurie su juo susitinka“, – taip kovo mėnesį popiežių apibūdino R. Makrickas.
Be to, anot kardinolo, popiežius, turėjo labai stiprią atmintį. Tai viena iš priežasčių, kodėl popiežius neskubėjo atsistatydinti: kaip jis pats sakydavo, „Bažnyčia yra valdoma ne kojomis, o galva“.
Popiežius Pranciškus mirė antrąją Velykų dieną, balandžio 21 d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
