„Tai paskutinis gimtadienis su darželio draugais, su kuriais praleidome daug metų, todėl ketiname nuvažiuoti pas senelius ar galbūt kažkur papramogauti, bet didelio renginio nedarysime“, – naujienų portalui tv3.lt sako Viktorija.
Darželis ir ugdymo iššūkiai
Šiuo metu vaikai lanko priešmokyklinę grupę ir viskas darosi rimčiau. Reikia mokytis raides, skaičius, mėnesius. Tajus ir Nojus, kurie anksčiau lankė vyresnių vaikų grupę, šiemet sugrįžo į grupę kartu su Patricija ir Rėjumi, kai vyresni vaikai išėjo į mokyklą.
Nors namų darbų dar nereikia ruošti, šeima daug laiko skiria kalbos korekcijai, lankydamasi pas logopedus.
„Koreguojame kalbą, ruošiamės tam, kad mokykloje būtų lengviau. Kadangi jų yra keturi, su visais užsiimti yra nemažai darbo, o vaikai dažniau klauso svetimų žmonių, todėl daugiausia mokomės darželyje“, – pasakoja Viktorija.
Viktorija taip pat atvirai kalba apie biurokratinius iššūkius, susijusius su vaikų ugdymu. Šeima siekia patekti į mokyklą, esančią netoli namų, tačiau tam tenka įveikti nemažai kliūčių.
„Norime patekti į šalia namų esančią mokyklą, bet yra daug biurokratinių niuansų. Stengiuosi viską daryti iš anksto, kad būtų lengviau, nors tai reikalauja daug pastangų.
Mes gyvename šalia mokyklos, tačiau pagal adresą mums priklauso kita mokykla. Jei vaikai lankytų kitą mokyklą, aš būčiau pririšta juos vežioti kasdien. Todėl siekiu, kad vaikai galėtų lankyti mokyklą, kuri yra šalia namų“, – aiškina Viktorija.
Ši situacija įtraukė ir savivaldybę, ir švietimo skyrių, nes tai yra išimtinė aplinkybė, kurią svarstoma išspręsti.
Nors vasarą šeima neturėjo galimybės atostogauti, rudenį pavyko išvykti prie jūros. Tačiau pastaruoju metu vaikai buvo dažnai sergantys ir šeima patyrė nemažai iššūkių dėl sveikatos:
„Mes visi prasirgome, taip pat ir aš. Buvo sunku įsivažiuoti į kasdienius reikalus, bet tikimės, kad dabar visi pasveiksime ir ilgai nesirgsime.“
Vaikų charakteriai ir tarpusavio ryšiai
Viktorija taip pat atskleidžia, kad kiekvienas iš jos vaikų turi skirtingus charakterius. Patricija ir Rėjus, kurie yra rudaakiai, dažniau bendrauja tarpusavyje, o Nojus ir Tajus, identiški dvyniai mėlynakiai, turi stipresnį tarpusavio ryšį. Nepaisant to, visi keturi vaikai žaidžia kartu, kartais susipyksta, tačiau negali vienas be kito.
„Pas mus nėra taip, kaip pas kai kuriuos trynukus, kad vienas vaikas jaučiasi atstumtas. Mūsų visi keturi bendrauja tarpusavyje ir nors kartais pyktasi, jie labai vieni kitus myli. Taip pat su Rėjumi lankėmės pas psichologą, o Patricija ėjo į dailės terapiją, kad padėtų disciplinuoti ir stiprinti jų emocinę gerovę“, – pasakoja Viktorija.
V. Paltanavičienė džiaugiasi, kad jos vaikai labai mėgsta mokytis. Darželyje jie noriai atlieka visas užduotis. Ypač Rėjus, jis jau suprato, kad mokytojai jį labai giria, ir tai tampa jo motyvacija. O Patricija yra stipraus charakterio mergaitė, kuri nebijo pastovėti už save.
„Ji – tikra princesė, bet džiaugiuosi, kad nėra ta gležna mergaitė, kurią broliai skriaustų. Ji moka už save pastovėti. Ji atrodo vyresnė nei jos broliai. Daug kas mano, kad Patricija yra vyresnė jų sesuo, tačiau ji turi tvirtą nuomonę ir jos perkalbėti lengvai nepavyks.“
Tajus ir Nojus yra identiški dvyniai, kurie, pasak Viktorijos, yra labai smalsūs ir mėgstantys bendrauti.
„Jie nėra nedrąsūs vaikai, visada noriai eina pasikalbėti su kitais. Mus jau atpažįsta gatvėje, esame tarsi vieši asmenys, nes kur tik einame, visi į mus atkreipia dėmesį“, – šypsosi Viktorija.
Motinystės iššūkiai ir skyrybų sunkumai
Viktorija atvirauja, kad motinystė su keturiais vaikais – tai didelis iššūkis.
„Motinystė yra sunki net ir su vienu vaiku, o čia keturgubas krūvis. Viskas keičiasi – dienotvarkė, gyvenimo būdas. Jau du metai, kaip vyksta skyrybos, ir visi rūpesčiai liko ant mano pečių. Vaikų tėtis visai nebendrauja su jais, vaikai jau atprato nuo jo“, – atvirauja mama.
Viktorija dažnai susiduria su situacijomis, kai reikia priimti greitus sprendimus. „Jei du vaikai serga, o kiti du sveiki, vis tiek visus turi aprengti ir nuvežti į darželį. Kartais tenka užmerkti akis į kai kuriuos dalykus, nes tiesiog nėra kito pasirinkimo.“
Pasak Viktorijos, visuomenės reakcijos viešumoje būna įvairios. Yra žmonių, kurie kreivai žiūri, kai vaikai laksto parduotuvėje. Tačiau moteris stengiasi į viską reaguoti su humoru ir šypsena.
„Kai vaikai parduotuvėje laksto, o kas nors sako: „Nelakstykite!“, atsisuku ir juokais sakau: „O man tai su jais gyventi reikia!“ Šypsena padeda nuraminti situaciją.“
„Šie metai buvo ypač sunkūs“
Viktorija džiaugiasi, kad vaikai lanko darželį, kuris siūlo įvairius būrelius: Tajus ir Nojus lanko krepšinį bei robotiką, o Patricija – šokius.
„Labai patogu, kad viskas vyksta darželio teritorijoje, todėl man nereikia jų vežioti po visą miestą“, – džiaugiasi Viktorija.
Viktorija atvirauja, kad poilsio su keturiais vaikais beveik nėra: „Šie metai buvo ypač sunkūs dėl skyrybų, daug nervų, psichologinių išbandymų. Net išvykus atostogų į pajūrį tai nebuvo poilsis, nes darbų krūva vis tiek lieka. Samdyti auklės nėra galimybių, nes kainos yra didelės – reikėtų mažiausiai dviejų auklių ir tai kainuotų apie 50–100 eurų per dieną.“
Nepaisant to, savaitgaliais šeima stengiasi atsipalaiduoti. Viktorija pasakoja, kad savaitgaliais stengiasi išsimiegoti, niekur neskubėti, kartais išvažiuoti pas senelius ar nueiti į spektaklius.
„Praėjusį savaitgalį ėjome į Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą žiūrėti spektaklio „Edvardo Tiuleino kelionė“. O kitą savaitę planuojame apsilankyti parke, galbūt kažkur, kas susiję su Helovynu“, – planais dalijasi Viktorija.
Helovyną šeima jau pradeda švęsti – puošia balkonus, o vaikai džiaugiasi saldumynais. Moteris teigia, kad jie viską derina:
„Švenčiame Helovyną, bet taip pat važiuojame į kapus per Vėlines. Svarbiausia, kad vaikai būtų laimingi. Kalėdoms ruoštis pradedame anksti, eglutę puošiamės anksčiau, o per Kūčias ją dekoruojame žaisliukais.“
Vyro smurtas
Anksčiau laidoje „Pasikalbėkim“ V. Paltanavičienė atvirai pasakojo, kad tobulas jų šeimos gyvenimas buvo tik graži iliuzija. O moteriai su vaikais teko slapčia bėgti iš savo išpuoselėtų, prabangių namų Panevėžyje.
„Buvo priimtas sprendimas iš mano pusės, nes taip gyventi, kaip gyvenau, yra visiškas savęs negerbimas. Taip pat norėjau, kad mano vaikai turėtų mamą, nes tragedija galėjo įvykti bet kada. Labai sunku buvo gyventi nuolatinėje baimėje.
Man ketverius metus kažkaip pavyko apsaugoti vaikus, kad smurto nematytų, bet kai supratau, kad riba jau peržengiama ir daugiau jų neapsaugosiu, nutariau imtis veiksmų. Buvo tokių akimirkų, kai paprasčiausiai negalėjau pažiūrėti savo vaikams į akis, nes buvo labai gėda ir sunku“, – braukdama ašaras pasakojo Viktorija.
Moteris su ketvertuko tėčiu pragyveno net 14 metų. Iš pradžių santykiai, pasak jos, buvo puikūs – vyras atrodė lyg pametęs galvą dėl Viktorijos. Deja, ilgainiui bendravimas ėmė šlyti. Kada mylimasis pirmąsyk prieš ją pakėlė ranką? Kodėl iškart po to Viktorija nenutraukė toksiško ryšio?
„Pradžioje, kaip įprasta, drugeliai skraidžioja, būna uždėti rožiniai akiniai, todėl visa realybė, kuri tuo metu vyksta, atrodo kitokia. Aš tikėjau, ką jis sako, jo pažadais, priesaikom. Tikrai jaučiausi ta vienintele, karaliene, kurios jis taip ilgai ieškojo. Tiesa, mums jau būnant kartu, vyko sudėtingas jo skyrybų su pirmąja žmona etapas, trukęs net dvejus metus. Stengiausi tyliai, ramiai išlaukti, nieko neerzinti, bet iki šiol esu kaltinama šeimos išardymu. Tai skaudina“, – sakė Viktorija.
Dabar ji su ketvertuku gyvena nuomojamame bute ir, kaip pati teigia, jaučiasi žymiai drąsesnė. Tačiau iki tol moteris buvo sukaustyta didžiulės baimės – ne tik ryžtis su vaikais bėgti, bet ir kreiptis į policiją. Ką iš tikrųjų patyrė Viktorija?
„Patikėkit manim, aš dabar atsigaunu. Aš gal net atrodau geriau, nei gyvendama su vyru, bet tik dėl to, kad labai daug dirbu su savim. Jis mane tiesiog kaip moterį „suvalgė“. Net mano psichologė nustebusi klausė – kaip jūs sugebėjot viską padaryti viena? Aš ilgai strategavau, kaip tai galiausiai padarysiu. Man buvo labai svarbi viena data“, – prisipažino moteris.