Teigiama, kad pokytį labiausiai lėmė dėl neigiamų euro zonos pramonės nuotaikų sumažėjusios įmonių gamybos prognozės. Skaičiuojama, kad euro zonos pramonės PMI (angl. Purchacing Managers‘s Index) lapkritį nukrito iki 45,2 ir jau kone 3 metus, nuo 2022 metų pradžios, neperžengia 50 punktų ribos.
„Nors Lietuvos ekonomika 2024 m. demonstravo atsigavimo ženklus ir šiuo metu ji atrodo pozityvi, tačiau iš tiesų čia esama paslėptų rizikų. Ir jos visiems turėtų kelti susirūpinimą. ES verslai nuogąstauja dėl galimų prekybos apribojimų ir didesnių muitų, todėl skuba užpildyti sandėlius. Kai tai įvyks, paklausa gali sumažėti, kas sukels staigų Lietuvos eksporto apimties kritimą“, – pastebi Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius
„Toks cikliškumas gali stipriai paveikti Lietuvos ekonomiką, ypač jei šis kritimas sutaps su griežtesnėmis pasaulinės prekybos sąlygomis“, – priduria jis.
Pastebima, kad Vokietijos pramonės PMI lapkričio mėnesį siekė tik 43, o viso verslo lūkesčiai krito į nematytas žemumas. Tokios neigiamos pramonės sektoriaus nuotaikos jau pasireiškia ir darbuotojų skaičiaus mažinimu. Tai itin aktualu Vokietijoje ir Austrijoje.
Lietuvoje, net ir fiksuojant pavienius įmonių bankrotus ir grupinius darbuotojų atleidimus, lūkesčiai dėl darbuotojų skaičiaus artimiausioje ateityje yra menkstantys, bet gana stabilūs. Vis dėlto, pabrėžiama, kad kitokia situacija išlieka darbužių siuvimo bei metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos sektoriuose.
Pažymima, jog atsargų lygiai pramonės įmonėse išlieka gana optimalūs, tačiau kiek daugiau jų kaupiasi tekstilės ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektorių įmonėse. Be to, pastebima, kad visus šiuos metus buvę gana stabilūs užsakymų skaičiai pradėjo kristi. Skaičiuojama, kad vidutiniškai kas antra pramonės įmonė šalyje susiduria su nepakankamos produkcijos paklausos problema, o dvi iš penkių pramonės įmonių susiduria su nepakankama paklausa eksporto rinkose.
Nurodoma, jog prie tokių tendencijų prisidėjo ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimų rezultatai. Išrinktas JAV prezidentas D. Trumpas žada iniciatyvas dėl tarptautinės prekybos, kuriose numatomas ir prekių importo iš ES apmokestinimas muitais. Net jei to būtų išvengta, numatoma, kad JAV rinkos protekcionistinės priemonės, taikomos kitoms šalims, gali padidinti konkurenciją ES rinkoje. Tuo metu į ES rinką savo prekes gali nukreipti šalys, kurioms taps sunkiau produkciją importuoti į JAV, įskaitant ir Kiniją.
Pasiryžusios artimiausiu metu nekeisti darbuotojų skaičiaus
Skaičiuojama, kad trys iš keturių pramonės įmonių Lietuvoje yra pasiryžusios artimiausiu metu nekeisti darbuotojų skaičiaus. Vis dėlto, priešinga tendencija labiausiai pastebima siuvimo ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektorių įmonėse. Ten pastaruoju metu yra svarstoma apie galimą tolesnį darbuotojų skaičiaus mažinimą.
Tuo metu apie 30–40 proc. tekstilės gaminių gamybos, guminių ir plastikinių gaminių gamybos, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektorių įmonių svarsto apie darbuotojų skaičiaus didinimą.
Akcentuojama, jog pramonės pajėgumų panaudojimas nuo 2022 metų gruodžio mėn. nepasiekia ilgamečio pajėgumų panaudojimo lygio.
Skaičiuojama, kad lapkritį jis siekė 72 proc., tačiau tai bus tik 0,3 proc. punkto pagerėjimas, lyginant su spalio mėnesiu, kai šis skaičius siekė 71,7 proc.. Toks pajėgumų panaudojimo rezultatas ir toliau lieka mažesnis nei ilgametis pajėgumų panaudojimo rodiklis, kuris siekia 75 proc. (2015–2024 m. lapkričio mėn.). Pabrėžiama, jog didesnis nei vidutinis lapkričio mėn. pajėgumų panaudojimas buvo fiksuotas maisto produktų gamybos (88 proc.) ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (81,5 proc.) sektoriuose.
Nurodoma, kad pajėgumų panaudojimas per mėnesį labiausiai mažėjo metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (3,8 proc.) bei tekstilės gaminių (1,4 proc.) srityse. Tuo metu pajėgumų panaudojimas per mėnesį labiausiai išaugo guminių ir plastikinių gaminių gamybos (3,9 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos (3,0 proc.) bei drabužių siuvimo (2,8 proc.) sektoriuose. Kituose sektoriuose pajėgumų panaudojimas iš esmės nekito arba kiek paaugo.
Geresni nei vidutiniškai lūkesčiai lapkričio mėnesį buvo fiksuoti kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių, tekstilės gaminių, maisto produktų, guminių ir plastikinių gaminių, baldų, chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektoriuose.
Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojant Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės (apdirbamosios gamybos) verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenimis. Pramonės lūkesčių indeksas yra svertinis keturių rodiklių vidurkis: gamybos prognozė (35 proc.), pramonės paklausos vertinimas (30 proc.), atsargų vertinimas (su priešingu ženklu; 20 proc.) ir darbuotojų prognozė (15 proc.). Pramonės lūkesčių indekso reikšmės svyruoja intervale nuo 0 iki 100, kur 50 rodo neutralią, be aiškios krypties įmonių vadovų nuomonę dėl ateities verslo tendencijų, daugiau 50 – pramonės augimo tendencijas, mažiau 50 – pramonės įmonių veiklos apimčių mažėjimą.
