Anot N. Šulijos, vasariniai krituliai yra vienas sunkiausiai prognozuojamų dalykų, mat vasarą kritulius dažnai atneša ne ciklonai, o lokaliai susidarę konvekciniai debesys.
Todėl pirmiausia reikėtų žiūrėti į radarus, kurie parodo faktinę informaciją apie orus. Net jei prognozėje nurodyta, kad lietus lis „kai kur“, „vietomis“ arba „daug kur“, radarai rodo kritulių informaciją realiuoju laiku. Radarų duomenis galima rasti „Meteo.lt“ skiltyje „Radarai“.
Kitas pavojingų reiškinių indikatorius, pasak N. Šulijos, yra meteorologų sąveika su gelbėjimo tarnybomis.
„Patikėkite, informacija cirkuliuoja greitai ir tada, kada reikia. Sinoptikų pareiga yra vietoms tarnyboms išsiųsti perspėjimus, kad artimiausių valandų bėgyje galimi tokie ir tokie reiškiniai. Jie visa tai gauna ir jie visada pasirengę lėkti žmonėms į pagalbą“, – tikina sinoptikas.
Tiesa, kartais prognozės gali iš tiesų sumeluoti, tačiau tai būna labai reti atvejai. N. Šulija prisimena vieną nutikimą.
„Vilnius, Dainų šventė, senasis „Žalgirio“ stadionas. Atslenka debesis ir išmaudo visą stadioną. Nuprausia kaip reikiant. Bet debesis praėjo tarp abiejų meteorologinių stočių: viena yra Trakų Vokėje, kita – Vilniaus oro uoste. Visi išprausti, o prognozė „be lietaus“ pasitvirtino 100 procentų“, – šypteli sinoptikas.
„Ir tarnyba (PAGD – aut. past.), ir meteorologai laikosi vieno principo – geriau perspėsiu ir nebus, negu buvo ir nėra perspėjimo“, – priduria jis.
Kaip numatyti grėsmingus reiškinius?
Meteorologas Gytis Valaika teigia, kad meteorologijos tarnybos dar neturi pajėgumų iš anksto išskaičiuoti, kur ir kada tiksliai įvyks konkretus reiškinys.
„Vargu, ar atsirastų meteorologas, kuris diena anksčiau įspėtų, kad štai rytoj jau tikrai kris kruša Vilniuje. Visada yra tikimybė. Sinoptikai ne be reikalo naudoja tokius magiškus žodžius, kaip „vietomis“ ar „daug kur“, kurie apibūdina vienų ar kitų reiškinių tikimybę. Jei „daug kur“ – vadinasi, tikimybė gana didelė. O kruša yra labai lokalus reiškinys, jos tiksliai prognozuoti neįmanoma. Panašiai kaip ir su neseniai užklupusiomis liūtimis: vienas Vilniaus galas plaukia, kitame sausa. Miestas tas pats, o prognozė vieniems jo gyventojams yra teisinga, kitiems – ne“, – pranešime spaudai cituojamas meteorologas.
Jo teigimu, kur kas tikslesnės informacijos apie artėjančias grėsmes galima tikėtis likus valandai ar pusei iki reiškinio pradžios, mat orų radarai stebi dangų, mato susiformavusius darinius ir gali šiuos duomenis perduoti įvairioms tarnyboms.
„Taip yra dėl to, kad jei debesis yra nedidelio masto, nenulemtas kažkokio orų fronto, jis nuolat formuojasi ir nyksta. Jis gali praslinkti labai siauru ruožu. Toks reiškinys sunkiai matematiškai aprašomas ir orų modeliuose jo įvertinti beveik neįmanoma. Orų modeliai efektyvūs aprašant didelio masto reiškinius – oro sūkurius, ciklonus, frontus“, – paaiškina G. Valaika.
Norintiems matyti realiausią grėsmingų reiškinių prognozę jis ragina naudotis radarų duomenimis, kuriuos galima matyti ir LHMT svetainėje meteo.lt, ir komercinėse programėlėse. Tokių radarų informacija yra atnaujinama kas 10 minučių, ji beveik realiu laiku pateikia informaciją apie debesis.
„Jei radarų pateikiamame vaizde matomi raudoni ar oranžiniai atspindžiai, tai jau reiškia, kad toje vietoje krenta arba labai stipri liūtis, arba kruša. Išankstinio išsigelbėjimo tokia informacija nesuteikia, bet galima stebėti, kokia kryptimi audros slenka“, – informuoja meteorologas.
