Savo patirtimi sutiko pasidalinti psichologė Rūta Julija Klovaitė, anksčiau dirbusi Krizinio nėštumo centre ir ne kartą kalbėjusi su moterimis, svarsčiusiomis apie naujagimio atidavimą gyvybės langeliui. Psichologės teigimu, nėra vienos priežasties, kodėl moterys atsisako auginti naujagimius.
„Vienos priežasties nėra – tai labiau priežasčių kompleksas. Pagrindiniai dalykai turbūt yra materialiniai ir finansiniai klausimai, partnerio neturėjimas ar partnerio nepripažinimas, kad tai yra jo vaikas. Kai kada daugiavaikėse šeimose būna itin sudėtingos situacijos. Kai kada nenori, kad išvis aplinkiniai sužinotų apie nėštumą. Tai ypač aktualu, jei moteris apie nėštumą sužino vėlai ir nebėra galimybės nėštumo nutraukti“, – sakė R. Klovaitė.
Psichologė taip pat paminėjo, jog tai – tik pagrindinės priežastys, o kiekvienas atvejis yra skirtingas.
„Tai paviršinės priežastys. Bet kaip psichologė galiu pasakyti, jog būna ir daug gelminių, individualių priežasčių, kodėl moterys priima sprendimą. Mano praktikoje buvo pavyzdžių, kai svarstė palikti gyvybės langelyje, bet to nepadarė. Kai kurioms moterims būna sunku pasirūpinti pačioms, jos nesulaukia artimųjų palaikymo. Tuomet jos galvoja, jog kas nors kitas galės pasirūpinti vaiku geriau“, – paaiškino R. Klovaitė.
Vis dėlto, daug mačiusią psichologę šokiravo minėtas įvykis – esą su jokia panašia situacija nėra tekę susidurti.
„Bet kalba eina apie naujagimius. Šis atvejis išskirtinis, su niekuo panašaus nebuvau susidūrusi. Šis atvejis – šokiruojantis, nes tai jau paaugęs vaikas.
Man atrodo ta moteris, subjektyviai vertinant, neturi resursų ar galimybių pasirūpinti vaiku. Galbūt iš aplinkos palaikymo yra labai nedaug, gal ir visai nėra. Gal kiti nežino apie nėštumą“, – svarstė R. Klovaitė.
R. Klovaitė pabrėžė, jog kai kuriais atvejais lemtingu veiksniu gali būti ir moterų patiriama pogimdyvinė depresija.
„Pogimdyvinė depresija būna vienas iš faktorių. Bet mano atveju, ateidavo besilaukiančios moterys, vadinamoje nėštumo krizėje. Mano praktikoje rečiau tekdavo su pogimdyvine depresija susidurti jau po gimdymo, dažniausiai moterys iki gimdymo bijodavo, kad joms bus pogimdyvinė depresija“, – patirtimis dalijosi R. Klovaitė.
Vaikui – gyvenimo įvykis
Psichologės, psichoterapeutės Astos Adler teigimu, vaikams prisirišimas prie aplinkos ir tėvų susiformuoja dar iki 6 mėnesių amžiaus, tad dviejų metų vaikas jau yra itin stipriai prisirišęs prie savo tėvų. Tai žinant reikia suprasti, jog tėvų praradimas – šokas vaikui.
„Visų pirma, tai yra labai didelis šokas vaikui. Dažniausiai tokio amžiaus vaikai jaučiasi labai išsigandę ir kalti, kad kažką padarė ne taip. Vaikai yra linkę save kaltinti, kad tai atsitiko dėl jų kaltės“, – paaiškino A. Adler.
Psichologės teigimu, tokie įvykiai vaikams neapsieina be ilgalaikių pasekmių. Tarp jų – nepasitikėjimas savimi ir kitais.
„Tokie įvykiai gali lemti mažą pasitikėjimą savimi, nuolatinį išgąstį, netikėjimą santykiais, mažą savivertę Tai yra gyvenimo įvykis ir šokas“, – sakė A. Adler.
Pasak psichologės, vaikui patyrusiam tokią traumą, svarbiausia užtikrinti saugumą, suprasti jo emocijas, kurios gali lemti vaiko nepasitikėjimą aplinka.
„Visų pirma, tai yra didelė netektis. Taigi, kaip mes suaugusieji mokomės gyventi po netekties, taip vaikui labai svarbu, kad kažkas juo pasirūpintų.
Tačiau, net jeigu juo tinkamai rūpinasi, vaikas gali sunkiai prisileisti globėjus, netikėti jų gerais norais, jam gali atrodyti, kad jį paliks. Labai svarbu, kad vaikui būtų užtikrintas saugumas, rūpestis, poreikių patenkinimas, kalbėjimasis su juo. Būtina suprasti visas vaiko emocijas“, – pataria A. Adler.
Gyvybės langelyje buvo palikta 2 metų amžiaus mergaitė
Anot policijos, gruodžio 10 d. 19 val. 36 min. Kaune, V. Putvinskio g., pastate, gyvybės langelyje, palikta apie 2 metų amžiaus nenustatytos tapatybės mergaitė. Mergaitė pristatyta į ligoninę.
Kauno ligoninės duomenimis, palikta mergaitė buvo aprengta, vaikštanti ir kalbanti.
„Gruodžio 10 d., sekmadienį apie 19.30 val. P. Mažylio gimdymo namuose, Gyvybės langelyje nuskambėjus skambučiui lopšyje rasta mergaitė.
Ji buvo apie 2 metų, užklota pledu, tvarkingai aprengta, vaikštanti ir kalbanti.
Mergaitė perduota už tolesnę vaiko priežiūrą atsakingoms tarnyboms“, – teigė Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas.
Buvo paliktas raštelis
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos skyriaus vedėjos Odetos Vaitkevičienės teigimu, šalia mažamečio vaiko buvo paliktas laiškelis. Policija jo turinio nekomentavo.
Portalo tv3.lt surinktais duomenimis, raštelyje buvo nurodoma, kad vaiką palikęs žmogus nenori, jog mergaitė augtų netinkamoje aplinkoje, kur tvyro psichologinis smurtas, alkoholis, nepriteklius. Jame taip pat užsimenama, kad šeimoje mergaitė nėra mylima ir kad jai bus geriau bet kur kitur.
Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Andželikos Vežbavičiūtės teigimu, vaiku šiuo metu rūpinasi budintis globotojas, o vaikeliui medicininės pagalbos neprireikė.
„Gyvybės langelyje Kaune paliktas vaikas šiuo metu yra saugioje aplinkoje, juo rūpinasi budintis globotojas.
Vaikeliui medikų pagalbos neprireikė, tad vaiko teisių gynėjai stengėsi, kad po pirminės medikų apžiūros mažylis kuo greičiau patektų į šeimos aplinką, kur bus atlieptas tokio amžiaus vaikui būtinas emocinio artumo ir kiti ne mažiau svarbūs poreikiai“, – teigė A. Vežbavičiūtė.
Kaip teigė A. Vežbavičiūtė, tai kol kas vyriausias gyvybės langelyje paliktas vaikas.
„Dažniausia gyvybės langeliuose paliekami naujagimiai, vyriausi palikti vaikai buvo 9 mėnesių ir 1,7 metų. 2023 m. šalies gyvybės langeliuose buvo palikti 5 vaikai: 3 – Kaune, po vieną Vilniuje ir Klaipėdos gyvybės langeliuose“, – teigė A. Vežbavičiūtė.
