Trečiojo praėjusių metų ketvirčio pabaigoje Lietuva turėjo 395,4 mlrd. litų įsipareigojimų. Trečdalį visų įsipareigojimų (34 proc.) sudarė paskolos ir skolos vertybiniai popieriai. Šie du įsipareigojimų dėmenys, palyginti su visu šalies finansiniu turtu, minėtu laikotarpiu sudarė 40 proc.
Lietuvos banko duomenimis, pastaraisiais metais šis rodiklis mažai keitėsi. Išsiskyrė tik valdžios sektorius, kurio paskolos ir skolos vertybiniai popieriai, palyginti su šio sektoriaus finansiniu turtu, laikotarpio pabaigoje sudarė 127 proc.
Trečiojo ketvirčio šalies finansinio turto metinis augimo tempas buvo 5 proc. ir lenkė įsipareigojimų augimo tempą (4 proc.). Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį minėti augimo tempai buvo atitinkamai 1 proc. ir -3 proc.
Finansinis turtas trečiojo ketvirčio pabaigoje buvo 334,2 mlrd. litų. Akcijos ir paskolos sudarė po 26 proc., indėliai - 20 proc., skolos vertybiniai popieriai - 9 proc. finansinio turto.
Svarbus vaidmuo Lietuvos ekonomikoje tenka kitoms šalims (nerezidentams). 2011 m. trečiąjį ketvirtį nerezidentai turėjo 71 proc. visų Lietuvoje išleistų skolos vertybinių popierių (VP). Šių VP metinis augimo tempas buvo 4 proc. (2010 m. III ketv. - 85 proc.). Nerezidentams taip pat priklausė 31 proc. visų Lietuvoje išleistų akcijų, kurių metinis augimo tempas buvo -1 proc. (2010 m. III ketv. - 11 proc.). Daugiausia nerezidentų investicijų buvo Lietuvos finansų sektoriuje - jiems priklausė 92 proc. kitų pinigų finansinių institucijų (KPFI) akcijų ir 74 proc. draudimo įmonių akcijų.
Finansinės korporacijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į: kitas pinigų finansines institucijas, kitus finansinius tarpininkus (KFT) , finansines pagalbines įmones, draudimo įmones ir pensijų fondus.
KPFI finansinis turtas trečiojo ketvirčio pabaigoje buvo 88,8 mlrd. litų. Metinis jo augimo tempas buvo 1 proc. (2010 III ketv. - -3 proc.). Beveik tris ketvirtadalius (72 proc.) KPFI finansinio turto sudarė paskolos. Tačiau jos, palyginti su visu finansiniu turtu, palengva mažėjo (2010 m. III ketv. pabaigoje sudarė 75proc.). Šių metų trečiąjį ketvirtį trumpalaikių paskolų suteikta 0,1 proc. daugiau, o ilgalaikių paskolų - 2 proc.s mažiau negu prieš metus.
Daugiausia paskolų KPFI suteikė nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams. Ketvirčio pabaigoje nefinansinėms korporacijoms buvo suteikta 6,8 mlrd. litų trumpalaikių (61 proc. visų trumpalaikių paskolų) ir 22,4 mlrd. litų ilgalaikių paskolų (42 proc. visų ilgalaikių paskolų). Namų ūkiams buvo suteikta 0,8 mlrd. litų (7 proc.) trumpalaikių ir 26,9 mlrd. litų (51 proc.) ilgalaikių paskolų.
2011 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje KPFI turėjo 88,1 mlrd. litų įsipareigojimų, jų metinis augimo tempas buvo 1 procentas (2010 m. III ketv. - -4 proc.; 6 pav.). Daugiausia įsipareigojimų sudarė pervedamieji (30 proc.) ir kiti (55 proc.) indėliai.
KFT finansinis turtas trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 11,7 mlrd. litų. Jo metinis augimo tempas - 3 procentai (2010 m. III ketv. - net -22 proc.) Beveik du trečdalius (65 proc.) viso šių institucijų finansinio turto sudarė paskolos. Daugiausia trumpalaikių paskolų (50 proc.) KFT buvo suteikę namų ūkiams, o ilgalaikių - nefinansinėms korporacijoms (68 proc.).
Ketvirčio pabaigoje KFT turėjo 10,2 mlrd. litų įsipareigojimų. Jų metinis augimo tempas buvo -9 proc. (2010 m. III ketv. -26 proc.). Kitaip negu KPFI, KFT lėšų skolinti sukaupia imdami paskolas iš kitų ūkio subjektų, todėl pagrindiniai jų įsipareigojimai buvo trumpalaikės (14 proc.) ir ilgalaikės (53 proc.) paskolos.
Draudimo įmonių ir pensijų fondų finansinis turtas trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 6,6 mlrd. litų. Jo metinis augimo tempas buvo 9 proc. (2010 m. III ketv. - 8 proc.). Draudimo įmonės ir pensijų fondai sukauptas draudimo techninių atidėjinių ir pensijų fondų lėšas investavo į skolos VP (44 proc.) ir investicinių fondų akcijas (41 proc.).
Draudimo įmonių ir pensijų fondų įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje buvo 6,8 mlrd. litų. Metinis jų augimo tempas - 7 proc. (2010 m. III ketv. - -3 proc.). Trečiojo ketvirčio pabaigoje pensijų fondų lėšos sudarė 59, o draudimo techniniai atidėjiniai - 29 proc. visų įsipareigojimų.
2011 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje nefinansinės korporacijos turėjo 87,2 mlrd. litų finansinio turto, kurio metinis augimo tempas buvo 12 proc. (2010 m. III ketv. - 5 proc.).
Jau keletą metų finansinį turtą daugiausia sudarė nekotiruojamosios akcijos ir kitos gautinos sąskaitos. Ketvirčio pabaigoje jų dalis buvo, atitinkamai, 30 proc. ir 37 proc. (9 pav.).
Nefinansinių korporacijų įsipareigojimai ketvirčio pabaigoje buvo 179 mlrd. litų. Jų metinis augimo tempas - 4 proc. (2010 m. III ketv. - -3 proc.).
Įsipareigojimus daugiausia sudarė nekotiruojamosios akcijos (44 proc.) ir paskolos (27 proc.). Ketvirčio pabaigoje nefinansinėms korporacijoms buvo suteikta 11,2 mlrd. litų trumpalaikių ir 36,6 mlrd. litų ilgalaikių paskolų. Šioms korporacijoms 61 proc. trumpalaikių ir tiek pat ilgalaikių paskolų buvo suteikusios KPFI. Nemažai trumpalaikių paskolų (21 proc.) nefinansinės korporacijos suteikė viena kitai. Paskolos, gautos iš kitų šalių (nerezidentų), sudarė apie 15 proc. visų trumpalaikių ir 20 proc. visų ilgalaikių paskolų.
Šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje namų ūkių finansinis turtas buvo 80,7 mlrd. litų. Jo metinis augimo tempas - 4 procentai (2010 m. III ketv. - -3 proc).
Daugiausia finansinio turto sudarė akcijos (40 proc.) ir grynieji pinigai bei indėliai (39 proc.).
Ketvirčio pabaigoje namų ūkiai turėjo 37,8 mlrd. litų įsipareigojimų. Jų metinis augimo tempas - -2 proc. (2010 m. III ketv. - -9 proc.).
Paskolos sudarė 76 proc., kitos mokėtinos sąskaitos - 24 proc. visų namų ūkių įsipareigojimų.
2011 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje vienam Lietuvos gyventojui teko 25 tūkst. litų namų ūkių finansinio turto ir 12 tūkst. litų įsipareigojimų.
