Madrido merė Ana Botella (Ana Botelja) padėjo laurų vainiką prie tos plokštės viename Madrido vienuolyne per ceremoniją, kurioje taip pat dalyvavo kariai, nes Cervantesas, neretai vadinamas ispanų literatūros Williamu Shakespeare'u (Wiljamu Šekspyru), taip pat buvo Ispanijos karys.
Jo kaulus šiais metais rado ekspertai po beveik metus trukusių kasinėjimų vienuolyne, kuriame Cervantesas, kaip manoma, buvo palaidotas 1616 metais.
Dėl vienuolyne kelis šimtmečius vykusių statybos darbų ten palaidotų žmonių palaikai persimaišė. Tyrėjai padarė išvadą, kad rašytojo kaulų esama tarp 15 žmonių palaikų, rastų Basųjų trinitorių vienuolyno požemiuose, bet negalėjo patikimai nustatyti, kurie iš jų priklauso Cervantesui.
Tačiau jie turėjo kai kurių užuominų. Cervantesas mirė būdamas 69 metų ir rašė, kad tuo metu turėjo tik šešis dantis. Jo kūne taip pat turėjo likti sužalojimų pėdsakų. 1571 metais Cervantesas buvo sužeistas Lepanto jūrų mūšyje, kuriame Osmanų turkų pajėgos susirėmė su Šventąja lyga, vadovaujama Ispanijos. Būdamas laive „La Marquesa“, rašytojas buvo sužeistas trijų muškietos šūvių – dvi kulkos pataikė į krūtinę, o viena – į ranką.
Sausį archeologai paskelbė radę karsto liekanų su inicialais „M.C.“ ir kaulų. Jie padarė išvadą, kad tie palaikai priklauso rašytojui, nors patikimų įrodymų nebuvo.
A.Botella sakė, kad naujasis monumentas atlygina šimtmečių senumo skolą Cervantesui ir Ispanijos kultūrai.
„Dabar galime pasakyti: „Migueli, misija įvykdyta“, – pareiškė ji.
Cervantesas savo tėvynėje iki šiol labai gerbiamas. Per kiekvienas jo mirties metines balandžio 23 dieną rengiami „Don Kichoto“ ištraukų skaitymai, kuriuose dalyvauja dešimtys politikos ir kultūros veikėjų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
