Naktinėse gatvėse vis susiburia praeivius apiplėšinėjančios gaujos – ir siautėja tol, kol rimtai prisidirba. O tada šniurkščioja teisme, kaip ką tik šniurkščiojo aštuoniolikmečiai mažeikiškiai Raimondas Rumša bei Mindaugas Laurinkus, dėl alkoholinio kokteilio šaltakraujiškai užmušę vargšą praeivį.
Intensyvi paieška
Vėlų 2008-ųjų spalio 30-osios vakarą vyriškis, Mažeikiuose važiuodamas Vyšnių gatve, pamatė kraujo klane gulintį žmogų... Iškviestiems greitosios pagalbos medikams šis nedaug spėjo papasakoti.
„Pacanai mane... – dejavo vos beprakalbantis vyras, pasisakęs esąs 51 metų mažeikiškis Danius Paulauskas. – Iš nugaros smogė... Pargriuvau, šaukiau, kad pagailėtų, nespardytų, nes nieko neturiu, bet jie štai kaip žiauriai mane...“ Chuliganai D. Paulauską iš tikro buvo sumaitoję itin žiauriai – po šių žodžių jis prarado sąmonę, o už poros valandų Mažeikių ligoninės reanimacijoje mirė.
Ekspertai išvadoje parašė, kad sužalojimai nesuderinami su gyvybe. Ant kūno nelikę sveikos vietos, sutrupinti kone visi šonkauliai, kojų, rankų kaulai, žandikaulis... Na o veidas nuo talžymo kažkokiu strypu iš viso virtęs kruvina koše.
Ir iki tos dienos pasitaikydavo, kad Mažeikiuose vakare užpuolami praeiviai, tačiau šitokia žiauri, beprasmiška ir šaltakraujiška žmogžudystė perpildė kantrybės taurę. Vietinio komisariato kriminalistai kaip reikiant ėmėsi gatvės chuliganų – gaudė po vieną ir grupėmis, vežėsi į komisariatą, tardė, reikalaudami, jei laisvė brangi, papasakoti viską, ką tik yra girdėję apie savo ir svetimų kiemų chuliganus.
Mažeikių kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Mindaugas Jaremčiukas „Akistatai“ pasakojo, kad ieškant D. Paulausko žudikų darbas nenutrūko net pusę metų. Per tą laiką buvo demaskuotos net dvi praeivius puldinėjančios chuliganų gaujos, bet abiejų nariai tikino taip žiauriai žmonių nė karto nedaužę.
Žudyti buvo pasiruošę
Tyrėjams sėkmė nusišypsojo tik po 7 mėnesių intensyvaus darbo. 2009-ųjų birželį vienas iš Mažeikių nusikaltėlių mestelėjo užuominą pasidomėti viename kieme gyvenančiais šešiolikmečiais draugais – Mindaugu Laurinkumi bei Raimondu Rumša. Pastarasis lyg ir lankė vidurinę mokyklą, o M. Laurinkus, apeliuodamas į nuo prigimimo silpną sveikatą, niekur nei mokėsi, nei dirbo, o tik vienišos motinos išlaikomas, lepinamas kiauras dienas kiurksodavo prie kompiuterio. Iš nuobodulio abu vaikėzai susigalvojo nuotykį – ką nors gatvėje apiplėšti!..
Tiesa, būta dar trečio draugo ir plėšiko – Kęstučio G., bet 2008-aisiais pastarajam tebuvo tik 13 metų, todėl jis ne tik neatsako už savo veiksmus, šio žudiko net pavardę visuomenei draudžiama minėti.
Taigi 2008-ųjų spalio 30-ąją, sutemus, vieno iš trijulės tėvų bute susirinko M. Laurinkus, R. Rumša ir Kęstutis G. Prieš žygį jie vienas kitą paragino nepasirodyti bailiais, pasiėmė ir ginklus – masyvų laužtuvą bei metalinį strypą. Pastarasis buvo parengtas skaldyti kaukolėms, apvyniotas izoliacine juosta.
Žudė pasikeisdami
Trijulė ilgokai bastėsi po menkai apšviestus Mažeikius – vietiniai ne šiaip sau prisibijo sutemus slampinėti po naftininkų miestą, ypač jo pakraščiuose. Galiausiai nepilnamečiai pamatė prie degalinės Vyšnių gatvėje ramiai namo pėdinantį vyrą. Tai buvo D. Paulauskas, rankoje besinešantis polietileno maišelį su kažkokiais daiktais.
Sėbrų paragintas, pirmas žmogų puolė M. Laurinkus. Tyliai prisivijęs praeivį, jis pašoko ir taip spyrė į nugarą, kad D. Paulauskas nugriuvo ir nebesikėlė. Tada M. Laurinkus išplėšė gulinčiajam iš rankos maišelį ir bailiai spruko.
Paskui pripuolęs „vyriškumą pademonstravo“ trylikametis Kęstutis – gulintį vyriškį jis aptalžė strypu, taikydamas daugiausia per rankas.
Tuomet atėjo R. Rumšos eilė. Masyviu laužtuvu jis ėmė taip daužyti gulintį, visiškai nesipriešinantį D. Paulauską, kad net sėbrai išsigando ir riktelėjo liautis.
Mėgino išsisukti
Pamatę atvažiuojančio automobilio žibintus, jaunieji banditai spruko už garažų ir ištyrinėjo atimtą grobį. Maišelyje tebuvo litrinis „bambalis“ alkoholinio kokteilio už 8 litus bei butelis pigiausio „Žaros“ vyno. Kokteilį trijulė žudikų išmaukė, o vyną paprasčiausiai išmetė – jiems pasirodė nesaldus, neskanus.
Vienas kitam prisiekę apie įvykį tylėti kaip žemė, nepilnamečiai nusikaltėliai strypą su laužtuvu paslėpė už daugiabučio lietvamzdžio ir išsiskirstė pas mamytes saldžiai išsimiegoti.
Kai po pusmečio, 2009-ųjų birželį, policija visus tris sulaikė, žudikų trijulei priesaika neberūpėjo – kiekvienas skubėjo gelbėti savo kailį.
Kad ištrauktų iš teisingumo rankų savo vaikus, žygių ėmėsi ir „praregėję“ netikėlių tėvai. Buvo aktyviai kurpiamas planas, kad žmogžudystę prisiimtų trylikametis Kęstutis, nes jis dėl jauno amžiaus dar negalėjo būti teisiamas. Neišdegė. Mat kiekvienam įkliuvėliui savas kailis rūpėjo, o ir policininkai nesidavė už nosies vedžiojami – tiksliai nustatė ir byloje surašė, kiek kuris vaikėzas prisidėjo žudant praeivį.
Kalėti išvežė „praskydusius“
Tada tėvai prisiminė, kad M. Laurinkaus sveikata esanti silpna, tad po 3 parų jis, kaip ir R. Rumša, buvo paleisti laukti teismo namie. Kad sušvelnintų bausmę (siekiant lengvinančios aplinkybės), jaunųjų žmogžudžių tėvai D. Paulausko artimiesiems kažkiek atsilygino, tad šie net nepateikė ieškinio.
Teisme M. Laurinkus su R. Rumša dar mėgino vaidinti „kietus“ – laikėsi išdidžiai, atsainiai dairėsi, net mėgino šypsotis. Tačiau teisėjui ėmus skaityti nuosprendį, M. Laurinkui pradėjo tirtėte tirtėti blauzdos. Išgirdęs, kad už plėšimą nuteisiamas kalėti 3 su puse metų ir yra suimamas teismo salėje, jis pradėjo šniurkščioti nosimi.
Teisėjui paskelbus, jog už žmogžudystę čia pat suimamas ir 7 metams išvežamas į pataisos namus, „praskydo“ ir R. Rumša – užsegant antrankius trynėsi akis.
Tik abiejų nuteistųjų sėbras Kęstutis G. šį vaizdą kikendamas stebėjo namie per televizorių...
S. STASAITIS
