Išleisdami pirmokėlį į mokyklą tėvai ne mažiau už jį patį laukia, kaip vaiko žinias įvertins mokytojas. Iš to lengviau spręsti, kam jis gabus, kur – pasitempti.
Tačiau klerkai už tėvus ir vaikus nusprendė, kad žinių vertinimas - atgyvena. Tėvai šiaušiasi, pedagogai – irgi, bet nieko keisti nesiruošiama.
Prieš dešimtmetį švietimo ir mokslo ministras pasirašė įsakymą pradinukų žinių nevertinti pažymiais. Vietoj jų sąsiuviniuose pražydo saulytės, šypsenėlės, debesėliai. Mat pažymiai, anot ministerijos išminties, vaiką gali traumuoti. Galiausiai neliko ir saulyčių - pradinukų žinios šiuo metu nevertinamos niekaip. Tėvai nesupranta kodėl.
Pažymiai drausmina
„Pradinėje klasėje besimokantis sūnus šiemet namo neparneš net „saulyčių“, nes, sakė mokytoja, negalima vaikų žinių vertinti, – stebėjosi vilnietis Donatas. – Tėvams rūpi, kaip vaikas išsprendė uždavinį ar parašė diktantą. Ir vaikui svarbu. Jei puikus pažymys - kiek džiaugsmo! Mažiau pasisekė – stimulas pasitempti. Nevertins vaikų žinių – žiūrėk, jie ir mokytis nustos.“
Tėčio mintims pritarė ir Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorė Aušra Burbienė. Anot jos, pradinukų vertinimo sistemą būtina kuo greičiau sugrąžinti.
„Panaikinti ją nuspręsta nepasitarus su pedagogais ir tėvais, – apgailestavo A.Burbienė. – Vietoj pažymių palikti trys lygiai: patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis. Sunku tėvams iš tokio vertinimo spręsti, kaip sekasi jų vaikui. Nepatenkinamų pažymių galima ir nerašyti, bet kitais atvejais vertinimas būtinas.“
Šios mokyklos pedagogai, pasitarę su tėvais, vis dėlto įvedė savo vertinimo sistemą. „Neleidžia rašyti pažymių – rašome raideles, – tęsė direktorė. – Jei vaikas atsakinėjo puikiai - gauna P, jei labai gerai – L. g. ir taip toliau. Turime pasiekimų knygeles, jose kiekvienos savaitės pabaigoje surašome, ką už kokį dalyką vaikas gavęs.“
Tvarka nesikeis
Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus atstovė Egidija Nausėdienė patikino, kad prie ankstesnės tvarkos nebus sugrįžta. „Tai principinės nuostatos, įteisintos švietimo strategijoje“, – dėstė ji.
Bėda, anot jos, ta, kad visuomenė įpratusi prie seno modelio, kuris tėvams atrodo priimtinesnis.
„Tyrimais įrodyta, kad pažymiai gali sutrikdyti vaiko asmenybės raidą, nes gavęs prastesnį pažymį vaikas pasijunta esąs nevykėlis, - pabrėžė ji. – Pažymys – tarsi atlygis už atliktą darbą. Dresuojami šuniukai už tai saldainį gauna. Vaikų dresuoti negalima, nes taip skatinama dirbtinė mokymosi motyvacija.“
Gaila, ne visi pedagogai esą pajėgūs įvertinti naujovės naudą - jiems paprasčiau parašyti pažymį, o dabar reikalaujama apie mokinio lygį informuoti tėvus raštu ar žodžiu. Tad papildomo krūvio mokytojai vengia.
Psichoterapeutė Jolanta Trinkūnienė – už aukso viduriuką. „Vaikams negauti pažymių emociškai gal ir lengviau, bet tėvams, žinoma, norisi vertinimo, – svarstė ji. – Todėl geriausia būtų, jei ministerija tokius sprendimus priimtų ne paskubomis, vienašališkai, o išklausiusi pedagogų ir tėvų nuomonę, pasitarusi su jais.“
