„Regionų verslininkai taip įsisukę į kasdienių problemų ratą, kad net neturi laiko... jų kokybiškai išspręsti. Ne iki galo ar nekokybiškai išspręstos problemos neišvengimai pagimdo naujas. Norint stiprinti verslą regionuose reikia ne tiek piniginių investicijų, kiek verslo valdymo ir pačių verslininkų mąstymo pokyčių. Nesitikėkite sėkmės konkurencinėje kovoje, jei dirbate kaip visi. Neretas verslininkas kopijuoja pasenusį ar nepasisekusį verslo modelį ir stebisi, kad jam nesiseka. Jei jau kopijuoti, tai tuos, kuriems pavyko sukurti ir išlaikyti sėkmingą verslą“, – įsitikinęs prof. Rimvydas Jasinavičius, Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas, jau keletą mėnesių konsultuojantis regionų verslininkus.
Kiekviename regione – sava specifika
Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija kartu su partneriais 8 savivaldybėse – Vilniaus, Kauno miestų, Jonavos, Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių, Vilkaviškio rajonų – įgyvendina Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą praktinių verslo konsultacijų projektą. Jo metu įvairių sėkmingų verslų atstovai-praktikai teikia asmenines konsultacijas verslo steigimo, mokesčių, viešųjų pirkimų, pardavimų ir eksporto plėtros, investicijų pritraukimo, rinkodaros, reklamos ir kitokiais verslui aktualiais klausimais minėtų savivaldybių verslininkams bei asmenims, planuojantiems pradėti savo verslą. Šiuo metu konsultacijos jau suteiktos 422 esamiems ar būsimiems verslininkams.
R. Jasinavičius pastebėjo, kad visos projekte dalyvaujančios savivaldybės turi tam tikrą specifiką. Vilniuje ir Kaune į konsultacijas dažniausiai ateina jaunimas, studentai. Daugelis jų dar neturi savo verslo – tik planuoja jį kurti. Tokie jaunuoliai daugiausia domisi galimybe kurti aukštos pridėtinės vertės paslaugų verslą, dažnai susijusį su informacinėmis technologijomis. Jie smalsūs, nebijo klausti, nebijo eksperimentuoti, bando įgyvendinti naujas, neįprastas idėjas.
Štai Jonavoje konsultacijomis ypač domisi samdomą darbą dirbančios moterys, kurios norėtų pradėti šeimos verslą, dažniausiai susijusį nuosavos žemės panaudojimu, įvairių kultūrų auginimu ir realizavimu, kaimo turizmu. Marijampolėje daugiausiai konsultuojasi jau turintieji verslą ir norintys jį plėsti – paprastai parduotuvių, kavinių ir paslaugų įmonių savininkai.
Taigi dažniausiai regionuose vystomi tradiciniai verslai. Ir tai, pasak prof. R. Jasinavičiaus, nėra blogai. Blogai tai, kad tradicinis ne tik verslas, bet ir verslininkų daromos klaidos.
Ištaisyti verslo klaidas dažnai nėra sunku
Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas tvirtina, kad dažnai smulkiesiems verslininkams plėtoti savo verslą trukdo tipinės klaidos, kurias nėra sudėtinga ištaisyti. Daugelis regionų verslininkų, kaip ir visos Lietuvos, yra „savamoksliai“. Jie verslo dėsnius, taisykles atranda patys, mokydamiesi iš savo klaidų. Deja, tai ilgai užtrunka ir brangiai kainuoja.
„Dažnai jie mano, kad jų sunkumai specifiniai, unikalūs. Kai net nebuvęs jų įmonėje pasakai, kokios problemos kamuoja jų verslą, jie tarsi nustemba – iš kur tai žinau! Dar labiau nustemba, kai sužino, kad daugybė žmonių iki jų lygiai tokias pačias problemas labai paprastai išsprendė.
Tiesa ta, kad ieškodamas savo problemų sprendimo, ir pats jį anksčiau ar vėliau rasi, bet tam prireiks daug laiko ir sąnaudų, daug blaškymosi ir bandymų. O žmonės, kurie turėjo dešimtis panašių atvejų savo versle, sprendimą gali pasiūlyti tučtuojau“, – sako R. Jasinavičius.
Profesorius tvirtina, kad verslas – kaip žmogaus organizmas. Jei patys rimtai susergame, juk nespėliojame, kaip patiems išsigydyti, o einame pas gydytoją – pas specialistą, kuris turi tam tikrą išsilavinimą, patirties, yra išgydęs daugybę panašių atvejų. Lygiai taip pat reiktų elgtis ir verslo „negalios“ atvejais: konsultuotis su kompetentingais specialistais. Ypač palankios sąlygos tam yra dabar, kai galima veiksmingą pagalbą gauti nemokamai, dalyvaujant ES lėšomis finansuojamuose projektuose.
Tad kokios tos dažniausios smulkiojo verslo klaidos? Pasak profesoriaus, pirmiausia verslo plėtrą stabdo pasyvūs pardavimai: verslininkai laukia, kol vietiniai gyventojai patys ateis apsipirkti, ir nieko nedaro, kad juos prisiviliotų ir paverstų nuolatiniais ir lojaliais klientais.
Tarkime, kad nedideliame miestelyje šalia jau veikiančios kavinės atsidaro nauja. Natūralu – pirmojoje klientų srautai sumažėja. Kokių veiksmų imasi jos savininkas? Labai dažnai – jokių. Laukia, kol klientai sugrįš. Arba, dar blogiau sau – mažina kainas. Dėl to nukenčia tiekiamo maisto kokybė, sumažinami darbuotojų atlyginimai, o su jais neretai sumažėja ir motyvacija gerai dirbti, nėra apyvartinių lėšų. Taip prasideda verslo stagnacija ar net degradacija.
O juk yra daugybė būdų, kaip stiprinti savo konkurencinį pranašumą. Reikia pasiūlyti daugiau naudos klientams – Jūsų kavinėje jie turi gauti tai, ko negauna kitoje. Galbūt tai kiekvieną savaitę nauji, ypatingi patiekalai, galbūt kokia nors papildoma pramoga ar paslauga.
Kaip dar vieną dažną verslo plėtros trukdį jis įvardija nesugebėjimą motyvuoti darbuotojus gerai dirbti. Įgyvendinant projektą jam teko lankytis nedidelėje pieninėje Kalvarijos savivaldybėje. Viena iš problemų, kurią norėta išspręsti konsultacijų metu – darbuotojų motyvacijos stoka. Jos priežastis buvo akivaizdi – visi darbuotojai, nepriklausomai nuo jų darbo rezultatų, gauna vienodą atlyginimą. Kodėl gi geriau dirbantys turėtų dar labiau stengtis? Taigi reikėjo sugalvoti, kaip paskatinti tuos, kurie sukuria įmonei daugiau pridėtinės vertės.
„Pastebėjau, kad labai daug regionų smulkiųjų verslininkų nė minutėlei negali atitrūkti nuo savo verslo – jis reikalauja viso jų laiko. Savininkas praktiškai viską daro pats, be jo verslo rezultatai tarsi sustoja. Galiu užtikrinti, kad toks verslas iš tikrųjų nėra verslas. Tai amatas, kai žmogus pats sau susikuria darbo vietą. Projekto metu norime padėti tokiems verslininkams-amatininkams ištrūkti iš nuosavo amato pančių, sukurti sisteminį verslą, aprašyti procesus, išmokyti žmones juos atlikti, kad savininkas galėtų savo dėmesį skirti ne kasdieniams rutininiams darbams, o strateginiams klausimams, pokyčių įgyvendinimui“, – pasakoja prof. R. Jasinavičius.
Lygiuotis reikia į tuos, kuriems sekasi
Konsultacijų projekte dalyvavęs ir ne vienerius metus su prof. R. Jasinavičiumi bendraujantis marijampolietis verslininkas Algis Padvelskis tvirtina, kad ir jo aplinkoje nemažai verslininkų, kuriems nesiseka todėl, kad jie dirba taip „kaip visi“ – daro tipines klaidas ir nesikeičia keičiantis aplinkybėms.
1997 m. jis įkūrė bendrovę „Komota“, prekiavusią kompiuterine įranga ir teikusia IT priežiūros paslaugas. Pasak jo, 2008-ųjų ekonominę krizę įmonei pavyko išgyventi laiku įgyvendinus tam tikrus pokyčius. Iki tol „Komota“ daugiausiai dirbo su verslo klientais – įmonėmis. Prasidėjus krizei ir Marijampolėje ėmus užsidarinėti įmonėms, jis savo verslą labai greitai perorientavo į gyventojus. Šis žingsnis pasiteisino. „Komota“ ne tik išgyveno sunkmetį, bet ir gerokai išplėtė savo veiklą. Dabar A. Padvelskis valdo jau ne vieną, o tris IT įmones.
„Noriu pritarti profesoriui, kad dažnai visai neblogos verslo idėjos žlunga būtent dėl labai paprastų tipinių klaidų. Turiu ne vieną bičiulį, kuris bankrutavus verslui jau krovėsi lagaminus ir ruošėsi emigruoti. Susėdome, pakalbėjome, išsiaiškinome, kokios klaidos lėmė verslo žlugimą, ir jie išdrįso pabandyti dar kartą kurti verslą čia, Lietuvoje. Šį kartą jau sėkmingiau. Jie suprato, kodėl jiems nepasisekė, ir nebekartoja tų pačių klaidų. Deja, nemažai įvairius seminarus, konsultacijas lankantys verslininkai taip ir lieka nenaudojamų žinių lygyje – imtis konkrečių veiksmų, iš esmės keistis, atsisakyti įsišaknijusių įpročių ir stereotipinio mąstymo jiems neužtenka valios“, – apgailestauja jis.
Verslininko nuomone, didelė klaida yra lyginti save su tais, kuriems dar labiau nesiseka, guostis, kad štai – ir kitiems blogai, ir kiti savo gimtajame krašte negali dirbti ir pragyventi. Reikia lygiuotis į tuos, kuriems pasisekė, mokytis iš tų, kurie yra sukūrę savo sėkmingą verslą, ir sekti jų pavyzdžiu.
Projektas „SVV subjektų ir asmenų, ketinančių pradėti verslą, verslo sąlygų gerinimas“ (Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-010) įgyvendinamas Lietuvos Respublikos ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos priemonę „Asistentas-4“.
Projektas „SVV subjektų ir asmenų, ketinančių pradėti verslą, verslo sąlygų gerinimas“ (Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-010) įgyvendinamas Lietuvos Respublikos ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos priemonę „Asistentas-4“.*
