Karalius Karolis III nuo trylikos metų mokėsi Gordonstouno internatinėje mokykloje Škotijoje, sekdamas savo tėvo princo Philipo pėdomis.
Mokyklą, kurioje mokiniai treniruodavosi bėgiodami po užšąlančius laukus ir maudydavosi lediniame duše, jis baigė 1967 m. Pranešimuose teigiama, kad Karoliui III mokykloje buvo sunku, ir jis ją buvo palyginęs su Colditz pilimi Vokietijoje, kuri Antrojo pasaulinio karo metu buvo naudojama kaip aukščiausio saugumo stovykla sąjungininkų belaisviams.
Kalbėdamas naujame dokumentiniame filme „Charles: Our New King“ , monarcho amžininkas mokykloje Džonas Stonboras atskleidė, kad kiti berniukai dažnai jį užgauliodavo, kaltindami dėl mokykloje įvestų griežtų taisyklių.
Jo manymu: „Viena iš klaidų, padarytų Karoliui III atvykus į Gordonstouną, buvo ta, kad mums visiems buvo pasakyta, jog su juo bus elgiamasi kaip su visais kitais. Bet jis juk nebuvo visi kiti, ar ne? Jis ketino tapti Anglijos karaliumi.“
„Karolis III turėjo privatų detektyvą, o mes neturėjome. Kai jis atvyko, buvo sugriežtintos visos taisyklės, mokykla tapo griežtesnė ir, manau, kad kai kurie mokiniai dėl to jautė pyktį", – prisiminimais dalijosi Džonas Stonboras.
„Iš tikrųjų buvau vieno tiesioginio Karolio III užpuolimo liudininkas. Per regbio rungtynes, žaidimo metu, vienas vaikinas patraukė jį už ausies, o kitas jam smogė. Ir tiek buvo pasididžiavimo, kad kažkokiu būdu šiems žmonėms pavyko kumštelėti būsimam Anglijos karaliui“.
Dž. Stonboras prisiminė, kad karalius – tuometinis princas Čarlzas – mokykloje turėjo nedaug draugų, bet sako, kad jis niekada nesiskundė ir tiesiog „su tuo susitaikė“.
Jis pridūrė: „Jam buvo sunku susirasti draugų, iš dalies dėl to, kad iš jų tyčiodavosi, jei jie bandydavo būti jo draugais.“
„Iš tikrųjų jie skleisdavo šlykščius garsus, tarsi tie, kurie norėdavo pabendrauti su Karoliu III jam padlaižiautų, norėtų prisigerinti ir tapti karaliaus draugais.
„Bet žinote, jis buvo nepaprastai stoiškas žmogus. Jis niekada nesiskundė, niekada dėl viso to neverkšleno. Jis tiesiog su tuo taikstėsi ir su tuo susitvarkė. Manau, kad Gordonstounas šiek tiek sutvirtino jo stuburą.“
Tačiau išėjęs iš mokyklos Karolis III ją gynė ir sakė, kad jam pasisekė, jog galėjo joje mokytis ir pažinti save.
Per kalbą Lordų rūmuose, kurią pasakė septintojo dešimtmečio viduryje, jis sakė: „Mane visada stebina, kiek daug blogų dalykų kalbama apie Gordonstouną ir kaip nerūpestingai vartojamos senovinės klišės jam apibūdinti. Mokykloje buvo sunku tik ta prasme, kad iš tavęs, kaip asmenybės, reikalavo daugiau nei dauguma kitų mokyklų – psichologiškai ar fiziškai.
„Man pasisekė, nes manau, kad ji mane daug ko išmokė apie mane patį, mano gebėjimus ir negalias. Ji išmokė mane priimti iššūkius ir imtis iniciatyvos.“.
