Kylantis gyvenimo lygis gausina ir prakutusių kauniečių gretas. Tačiau garsaus dizainerio batelių, laikrodžio ar tiesiog išskirtinės vakarienės restorane įsigeidę kauniečiai vis vien traukia į Vilnių, rašo "Kauno diena".
Parduotuvė – tik malonumui
Pietų metas, pavakarys – tai laikas, kai Laisvės alėjoje įsikūrusios parduotuvės sulaukia daugiausia pirkėjų. Didžiausiu prekymečiu centrinėje miesto gatvėje pasižvalgė ir „Kauno dienos“ žurnalistai.
Vidutines ir mažesnes pajamas gaunantiems pirkėjams skirtose parduotuvėse miestiečių netrūko.
Prabangos ženklams atstovaujančių parduotuvių prekes apžiūrinėjo vos vienas kitas miestietis.
Garsiems prekės ženklams atstovaujančioje „Mados linijoje“ pardavėjų išvydome daugiau nei pirkėjų.
Pravėrę praėjusį pavasarį pradėjusio dirbti „Spiga Boutique“ duris pasijutome tarsi namie: odiniai krėslai, klasikinio stiliaus veidrodžiai, kilimas. Tačiau pirkėjo nebuvo nė vieno.
Mus pasitiko parduotuvės bendraturtė Dovilė Gustė.
„Klientų sulaukiame nedažnai, bet jie – nuolatiniai. Ateina pasižiūrėti naujų kolekcijų“, – tikino D.Gustė. Ji neslėpė, kad šis verslas nėra šeimos pragyvenimo šaltinis. Atstovauti garsiems italų drabužių dizaineriams moteriai reiškia ir keliauti, turėti galimybę pamatyti naujausių kolekcijų pristatymus.
Eina į „Akropolį“
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Mečislovas Rondomanskas įsitikinęs, kad mūsų mieste prabangių prekių pasiūla dar nepakankama.
„Turtingi žmonės geresnio kostiumo, batų ar laikrodžio važiuoja pirkti į Vilnių, nes ten pasirinkimas didesnis“, – sako jis.
Specialistai pranašauja, kad ilgainiui Kaune įsikūrusios prabangių drabužių ir aksesuarų parduotuvės susitelks Laisvės alėjoje. Tačiau kol kas į miesto pagrindinę gatvę išskirtinių prekių salonai neskuba, o prabangos prekių galima rasti ir vidutinės klasės pirkėjams skirtuose prekybos centruose.
Anot „Akropolio“ prekybos centrų nuomos skyriaus vadovės Renatos Jakubčionienės, jame prabangos prekėmis prekiaujančių parduotuvių yra žymiai daugiau, negu anksčiau pastatytame Vilniaus „Akropolyje“.
Trūksta išskirtinių užeigų
Į sostinę kauniečiai traukia ir panūdę pavakarieniauti aukščiausios klasės restoranuose.
Prieš daugiau kaip dešimtmetį Kauno aukštuomenė vakarieniaudavo geriausiuose miesto restoranuose „Metropolis“, „Gildija“, „Kaukas“, „Astra“. Dabar juos pakeitė „Medžiotojų užeiga“, „Senieji rūsiai“, „Daugirdas“, „Avilys“. Tačiau ne visi jų atitinka prabangiai užeigai keliamus reikalavimus.
„Baltos staltiesės, kvalifikuotas personalas, gyva muzika kainuoja daug, o Kaune pasiturinčių klientų palyginti mažai. Čia – ne Vilnius, kurio restoranuose dažnai vakarieniauja ministerijų ir kitų institucijų delegacijos“, – padėtį Vilniuje ir Kaune lygino viešbučių bei restoranų „Daugirdas“, „Perkūno namai“ bendraturtis Vytautas Gustas.
„Jeigu jau Lietuvoje išsilaiko gurmanų parduotuvėlės, kuriose parduodami aukščiausios klasės kumpiai, sūriai ir vynai, tai pats laikas atsirasti ir geriems restoranams“, – įsitikinusi Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Anot jos, kokybiška virtuve pasižymi penkių žvaigždučių viešbučių restoranai, pavyzdžiui, Vilniuje esantys „Stikliai“, „Šekspyras“. E.Šiškauskienės nuomone, prabangiais restoranais galima laikyti Vilniuje esančius „Provansą“ ir „Marino“. Viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, per vakarienę prabangiame restorane pora išleidžia 400–600 litų.
Brangiausi butai – sostinėje
Vilniuje telkiasi ir brangiausi nekilnojamojo turto rinkos objektai. Prieš kurį laiką bendrovė „Ober–Haus“ pardavė vieną brangiausių šalyje būstų – sostinės senamiestyje esantys apartamentai kainavo 6,3 milijono litų. Brangiausio būsto vieno kvadratinio metro kaina siekia 25 tūkstančius litų.
Kaune prašmatniausi namai yra senamiestyje, centre ir kai kuriose Žaliakalnio dalyse (Perkūno alėjoje, greta Prisikėlimo bažnyčios), Vytėnuose.
Didžiausio sandorio, sudaryto Kaune, vertė siekia 2 milijonus litų. Neseniai Kauno prabangaus būsto rinką papildė miesto centre pastatytas biurų ir butų pastatas „Bokštas“. Viršutiniuose aukštuose esantys apartamentai kainuoja beveik pusantro milijono litų.
Tiesa, nekilnojamojo turto rinkos specialistai sutaria, kad potencialių prabangaus būsto pirkėjų Lietuvoje nėra daug. Bendrovės „Ober-Haus“ būsto departamento direktoriaus Remigijaus Pletero teigimu, parduoti gyvenamąjį namą, kurio vertė yra didesnė nei 500 tūkstančių litų, dabar yra žymiai sunkiau negu anksčiau.
Turtingų žmonių daugėja
Auganti prabangos prekių paklausa rodo, kad pasiturinčių žmonių Lietuvoje daugėja. Į rinką žengia nauji prekės ženklai, daugėja išskirtinių automobilių.
„Kauno diena“ jau rašė, kad vienas lietuvis, kurio pavardė neatskleidžiama, užsisakė vieną galingiausių ir brangiausių automobilių pasaulyje „Bugatti Vevron“. Maždaug 4 milijonus litų kainuojantis automobilis į mūsų šalį atkeliaus pavasarį.
„Pasiturinčių klientų ratas pastaruoju metu gausėja. Nuolatinių pirkėjų gretas papildo nauji, pardavimai ypač didėja Kaune ir Klaipėdoje“, – pastebi „Aprangos“ grupės rinkodaros direktorė Irma Marcinkienė.
„Apranga“ Lietuvoje atstovauja prestižiniams prekės ženklams: „Emporio Armani“, „Hugo Boss“, „Maxmara“, „Mados linija“, „D&G“, „Versace Jeans“, „Armani Jeans“.
Bene brangiausiais laikrodžiais Lietuvoje prekiaujančios parduotuvės „Ženeva“ vedėjas Viktoras Gužauskas patvirtina: šalyje auga susidomėjimas ir šios srities išskirtiniais gaminiais.
1993 metais, pradėjusi prekybos laikrodžiais verslą, „Ženeva“ lietuviams siūlė bazinės klasės šveicariškus laikrodžius. Jų kainos neperkopė 2 tūkstančių litų.
Po kelerių metų rinkai pristatyti aukštesnės klasės aksesuarai iš „Rado“, „Raimond Weil“, „Omegos“. Prieš dvejus metus Lietuvą pasiekė pačios aukščiausios klasės laikrodžių firmos „Zenit“, „Ulysse Nardin“. Pigiausi šių firmų laikrodžiai kainuoja apie 10 tūkstančių litų.
Praėjusią vasarą vienoje „Ženevos“ tinklo parduotuvėje lietuvis įsigijo sudėtingą „de–luxe“ klasės kompanijos „Ulysse Nardin“ laikrodį „Planetarium Copernicus“, kainavusį 170 tūkstančių litų. Laikrodis įtrauktas į pasaulio Gineso rekordų knygą už laikrodžio sudėtingumą.
V.Gužauskas pastebi, kad dažniausiai laikrodžius perka vidutinio amžiaus vyrai, visuomenėje žinomi žmonės.
„Nusiperka prašmatnų laikrodį, o paskui tik tarp kitko paklausia apie charakteristikas“, – pasakojo V.Gužauskas. Neretai klientai teiraujasi apie prekės likvidumą – prabangų laikrodį galima laikyti gera investicija.
Rūta STANKEVIČIŪTĖ
