Skelbia Romos katalikų Bažnyčia!
Mokslininkai įrodė kad siela nemirtinga.
Grupė olandų mokslininkų paskelbė įrodžiusi, kad siela arba sąmonė yra nemirtinga amžina. Grupės vadovas Pimas van Lomelis sako, kad jiems pavyko įrodyti, kad tai, ką mes vadiname sąmone kuri egzistuoja nepriklausomai nuo smegenų veiklos. Šie tyrimai yra paskelbti žurnale "Lancet". Olandai tvirtina, kad kai smegenys jau mirusios, sąmonė toliau veikia. Tai yra siela toliau amžinai egzistuoja. Panašius tyrimų duomenis paskelbė ir britų medikai.
Pagal "OKNO"
Dar vienas.
Antiprotono atradimas buvo apdovanotas Nobelio premija. Antiprotonas ar antimaterija yra dvasinė realybė. Yra materialus, yra ir dvasinis pasaulis. Antimaterija savo savybėmis diametraliai priešinga materijai. Materija laikina, todėl sunyksta, o antimaterija yra amžina ir nenykstanti; materija inertiška, o antimaterija - sąmoninga. Antimaterija yra dvasia ir tik dėka jos kūnas gyvuoja. Kai tik siela palieka kūną, jis miršta ir po kelerių metų suyra.
Dievas egzistuoja įrodyta.
TAIP!

Skelbia Romos katalikų Bažnyčia!
Ar turime sielą?!

Fotolia nuotrauka

Jei seniau mokslininkai kėlė klausimą, ar siela egzistuoja, dabar tyrėjams tai nekelia abejonių. Šiuolaikinio mokslo tikslas – išsiaiškinti, kas yra siela, kur ji keliauja po fizinės žmogaus mirties.

Mokslas taip greitai žengia į priekį, kad netrukus galbūt net skeptiškai nusiteikę mokslininkai turės pripažinti tyrėjų iškeltą neįtikėtiną teoriją, kad po mirties niekas nesibaigia. Teigiama, kad žmogaus siela yra aukštesnė energijos forma, kuri yra nemari. Štai rusų mokslininkams jau pavyko specialiais prietaisais užfiksuoti, kaip ji po žmogaus mirties atsiskiria nuo kūno!

Kai prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo sukurtas auros fotografavimo principas, o apie 1960-uosius, pritaikius Semiono Kirliano fotografijos metodą, ir pats prietaisas, mokslininkams atsivėrė naujų perspektyvų. Daugybę metų buvo atliekama begalė tyrimų, sukurta speciali kompiuterinė programa, kuri gali atvaizduoti ne tik pačią aurą, jos virpesius, bet ir kitimą. Taigi auros fotografija suteikė galimybę objektyviai užfiksuoti žmonių, gyvūnų, augalų auras ir čakras, taip pat sužinoti savo fizinės, dvasinės, emocinės, psichinės sveikatos būklę. Svarbiausia, šis metodas tik patvirtino faktą, kad nesame vien materija: oda, kaulai, kepenys, širdis... Kad egzistuoja subtilusis kūnas, siela, dvasia. Kad energiją skleidžia ir akmenys, ir augalai. Kad akmenys ir medžiai gali gydyti energinėmis vibracijomis, kad kambariniai augalai jaučia juos puoselėjančių šeimininkų energiją...

Užfiksavo sielos „išėjimą“

Rusų mokslininkas Konstantinas Korotkovas, kuris maždaug prieš penkiasdešimt metų patobulino rusų tyrėjo S. Kirliano auros fotografavimo metodą ir sukūrė specialų prietaisą, ilgus metus pašventė aurų ir sielų tyrinėjimui. Taikant šį metodą, jam su kitais mokslininkais pavyko užfiksuoti žmogaus sielos atsiskyrimo nuo fizinio kūno momentą. Atlikus begalę eksperimentų, buvo pastebėta, kad nuo mirusiųjų dar kurį laiką sklisdavo energija, kad energijos pulsavimas išnykdavo neiškart. Įdomiausia tai, kad natūralia mirtimi mirusių žmonių energijos sklidimo kreivė maždaug parą ar dvi (ilgiausiai tris) visada būdavo tolygi, visais atvejais panaši, o savižudžių ir netikėtai mirusiųjų energija šokinėdavo aukštyn žemyn, tarsi kažkokia nematoma, sutrikusi jėga nenorėtų palikti kūno. Ne sava mirtimi mirusių žmonių auros švytėjimas trukdavo ilgiausiai ir būdavo ryškesnis. Anot specialistų, taip galbūt yra todėl, kad siela būna dar nepasirengusi palikti fizinio kūno.

Dabar, kai fizikams pavyko įžvelgti kitus realybės lygmenis, imta kalbėti, kad žmogus – jungiamoji grandis tarp materialaus ir energoinformacinio pasaulių. Taigi sielą galima būtų apibūdinti kaip tam tikros aukštesnės rūšies energiją, kurią taip pat sudaro informacija ir sąmonė. Tai nieko nauja, nes ir daugelis įvairių religijų skelbia, kad egzistuoja siela, kuri po fizinės mirties palieka kūną. Gerai, kad tai pagaliau pamažu pripažįsta ir mokslas. Tyrinėjimai tęsiasi. Gal vieną dieną dar įdomesnių paslapčių išgirsime iš mokslininkų lūpų.

Publikuota: Ji, Nr.: 48/2011. TAIP!

idomu tie raketinio kuro saugyklos pjaustytojai dar gyvi? kaip zinia, tas raketinis kuras buvo ziauriai nuodingas.

moliai, nevarykit ant mano kaimynu. tai, kad as dabar Kipre, nieko nekeicia, bet as pats zemaitis ir patne karta buvau toj bazej ir jusu paistalai, kad "dvi bobos viska zino" ir tai atseit nesamones.... tai slepkites po lapais. ten gyvenantys zmones, ir tos pacios moteros, mate, kaip state, mate kaip veike ir po visko lankosi ten kas kelias dienas. ir ieskojo ir dabar tebeiesko informacijos profesionaliai. o toks informacijos saltinis kaip "as tarnavau", tai slepkites po tais paciais lapais, gal dar liko ten vietos. mygtukai tikrai buvo salia, gal kazkur is uzbekistano ar is maskvos gal ir buvo koks nors dar mygtukas, bet ir ma ji galas, niekas apie ji nezinojo gal, gal ir nezino, ir kam ta idomu? Gal dar ir japoniojoj hakeriai turejo savo mygtukA TOM PACIOM RAKETOM, KOKS DABAR SKIRTUMAS? Pozemy irgi buvo mygtukai, ir buvo tokia primityvi apsaugos priemone, kad vienas zmogus nukvakes negaletu paleist raketu, butinai reikejo dvieju zmoniu ranku, o tai teike vilties, kad bent vienam ju kritiniu atveju uzteks proto neleisti paleisti raketos be reikalo. siek tiek daugiau pagarbos informacijai, moliugai!!!

esu buves ne viena karta. tikrai idomi vieta

Tokia tvarka pas rusus buvo ir visoje Lietuvoje...Kaune rusai paliko tvarkingas kareivines Šančiuose ,statytas Caro laikais tai valdžia leido gyventojams jas išvogti,išdraskyti o dabar pardavinėja likusias sienų dalis

būtų įdomu aplankyti

dvi bobos zino "viska",gedos turetu nesamones kalbeti,o visgi rimtai buvo padaryta,cia taip vadinamos strategines paskirties,ir visai nepagazdinti,kaip cia raso,pagazdinimui uztektu ir is faneros,juk tokie jankiai naivus,net gazdinti nereikia...

jau zurnaliste tai mama radi menia abratna :)))

Ta boba nesamones sneka, as tarnavau tokioje vietoje. Raketu paleidimo mygtukas buvo daug kilometru nuo shachtu, manau kur nors Rygoje. Ir siap vejus sneka visiskus :))))