Aš tai važiuoju į parūrį ne paėsti, o pasidžiaugti gamtos malonumais, ir būtent audringos jūros, o ne ramios ir primyžtos. Paėsti geriausiai gali pataisyti namų šeimininkės (jei pats nenori ar nemoki, gali pasisamdyti). Didelio susibūrimo vietose geriausio maisto nesitikėk, nes jį ruošti neapsimoka ir nėra būtinybės - surys bet ką "išalkusi minia ..." ir dar sumokės keleriopai. O arčiau namų iš viso nevalgau ir negeriu, nes tai trukdo mėgautis vandens ar miško, judėjimo malonumais.