Su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ duomenimis, Lietuva vis dar yra tarp valstybių, susiduriančių su rimtomis korupcijos problemomis.
Šiais metais pavyko sugrįžti į tą lygį, kuris buvo 2001-aisiais. Galima pasiguosti bent tuo, kad Lietuva yra ne tokia korumpuota kaip jos kaimynės Lenkija, Baltarusija, Latvija ir Rusija. Bet Estija mus seniai pralenkė.
Neoficialiai tiek verslininkai, tiek politikai kalba, kad korupcija jau pasiekė aukščiausius valdžios sluoksnius ir ne tik leidimai statyboms, bet ir į Lietuvą plaukiantys Europos Sąjungos pinigai skirstomi už kyšius. Nors kitų metų Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) biudžetas auga 3,9 mln. litų, palyginti su šiais metais, su korupcija kovojančios organizacijos finansavimas yra beveik toks pat kaip Nacionalinio operos ir baleto teatro.
Apie korupciją Lietuvoje ir jos priešnuodžius savaitraštis „Panorama“ kalbėjosi su STT generaliniu direktoriumi Povilu Malakausku.
Ar korupcijos suvokimo indeksas yra jūsų vadovaujamos STT veiklos vertinimo kriterijus?
Pasaulis nesugalvojo jokio kito rodiklio – tik sociologines apklausas – išorines ir vidines.
Kalbant apie korupcijos suvokimo indeksą, reikia atsižvelgti, kaip jis atitinka realią padėtį. Jeigu yra keliamos bylos, apie korupciją daug kalbama žiniasklaidoje, tai gali daryti įtaką ir korupcijos suvokimo indeksui.
Reikia skirti STT ir visos kovos su korupcija sistemos valstybėje veiklą. STT yra tik šios sistemos koordinuojama dalis. Bet mes negalime pagerinti viešojo administravimo sistemos – o tai yra vienas veiksmingiausių kovos su korupcija būdų. STT veiklą galima būtų vertinti ir pagal jos pajėgumą.
Kaip ir kariuomenėje, politikai turėtų susitarti, kokių pajėgų kovojant su korupcija mums reikia. Pavyzdžiui, galima sutarti, kad mums būtina užsiauginti tokius raumenis, jog vienu metu būtų galima tirti iki 100 bylų. Jeigu visos pajėgos būtų išnaudojamos – vadinasi, STT dirba veiksmingai.
Šiuo metu per dieną galime atlikti 50-70 tyrimų. Tai yra ir politinis klausimas: jeigu norima turėti daugiau bylų, reikia didesnių raumenų.
Tačiau negalima STT veiklos vertinti vien tik bylomis. Kai pradedame taip vertinti teisėsaugos institucijų veiklą, atsiranda pagunda pradėti daug ir paprastų bylų.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius yra pasakęs, kad pralaimėtos bylos diskredituoja kovą su korupcija, nes išteisinti asmenys jaučiasi teisesni. Kodėl žlunga garsios korupcijos bylos?
Per metus teismai priima sprendimus dėl vidutiniškai 50 bylų, kurias esame iškėlę. Tik 3-5 atvejais yra priimami išteisinamieji nuosprendžiai, apie 90 procentų atvejų skelbiami kaltinamieji nuosprendžiai.
Kuo aukštesnis tiriamojo rangas, kuo baltesnė apykaklė, tuo dažniau pralaimime bylas. Kai tyrimas tampa viešas – patenka prokurorams, vėliau į teismą – prasideda didesnis spaudimas, o visi mes esame žmonės.
Man visiškai nepriimtina, kai po pralaimėtų bylų visos strėlės nukreipiamos į STT. Taip pat noriu kategoriškai paneigti gandus, kad STT falsifikuoja duomenis. Tai patvirtina ir nepriklausomi ekspertai.
Seimas ir politinės partijos laikomi vieni korumpuočiausių.
Korupcijos barometro duomenimis, politines partijas lietuviai vertina 4,3, Seimą – 4,2 balo. Žmonės mažiausiai pasitiki politinėmis partijomis, Seimu, Vyriausybe, teismais.
Taip sudaroma labai palanki terpė ateiti į valdžią populistinėms partijoms ar grupuotėms, turinčioms daug pinigų. Vidinės ir išorinės finansinės injekcijos gali iš esmės pakeisti Lietuvos politinę sistemą. Tai labai rimta.
Spalvotosios revoliucijos vyko valstybėse, kurios, „Transparency International“ duomenimis, yra vienos korumpuočiausių. Korupcijos lygis gali paskatinti revoliucinę situaciją, kai žmogus suvokia, kad valdžia nelaiko jo žmogumi.
„Tranparency International“ atstovai teigia, kad korupcija Vidurio ir Europos šalyse kinta, įgauna rafinuotų formų, tampa elito verslu. Ar jūs pastebite tokias tendencijas Lietuvoje?
Iš tiesų korupcija įgauna naujų formų, tampa labiau susisteminta. Tokia korupcija, kai kas nors kam nors duoda vokelyje pinigų už kokias nors paslaugas, jau yra vakardiena.
Neseniai paskelbti Pasaulio banko tyrimų rezultatai rodo, kad korupcija mažiau trukdo verslininkams, nors atskirose srityse ji gerokai išaugo. Pavyzdžiui, viešuosiuose pirkimuose, palyginti su 2002 metais, ji ūgtelėjo tris kartus, teisės aktų leidyboje – daugiau kaip triskart.
Tačiau Kauną ir Klaipėdą verslininkai priskiria prie labiausiai nekorumpuotų miestų. Ar taip gali būti?
Galima daryti prielaidą, kad iki 2002 metų korupcija Lietuvoje buvo chaotiška, o per trejus metus pavirto sistema su labai aiškia piramide.
Nesumokėjęs piramidės viršūnei nieko negali padaryti, bet jei sumokėsi, tavo reikalai bus sutvarkyti, ir nereikės aiškintis su biurokratais.
Bet jūs turite teisę siūlyti žaidimo taisyklių, kurios atveria kelią korupcijai, pakeitimus. Ar į jūsų siūlymus politikai neįsiklauso?
Problema ta, kad mūsų siūlymai yra tik rekomendaciniai. Seniai siūlome priimti politikų ir tarnautojų etikos kodeksus, bet iki šiol tai nėra padaryta. Politinių partijų finansavimo sistema taisoma pamažu. Jau kitąmet siūlysime įgyvendinti naują korupcijos vertinimo principą.
Dabar valstybė turi įrodyti, kad valstybės tarnautojas pasipelnė iš korupcijos. Logika turėtų būti kitokia: valstybės tarnautojas turi įrodyti, kad jis gyvena iš pajamų.
Numatoma vertinti ne tik kyšininkavimu įtariamo asmens deklaruotų pajamų atitikimą turimo turto vertei, bet ir jo išlaidas pragyvenimui, pramogoms, poilsiui.
Valstybinė mokesčių inspekcija yra pasirengusi su mumis bendradarbiauti. Į STT akiratį patekę asmenys taps Mokesčių inspekcijos „klientais“.
Jeigu asmens deklaruojamos pajamos ir turtas sukels abejonių mokesčių inspektoriams, tuo galėsime pasidomėti ir mes. Žinoma, tokių kruopščiai tikrinamų asmenų nebus daug, bet valstybės tarnautojai prieš imdami kyšius turės žinoti, kad nepavyks lengvai paversti jų turtu.
Be to, kasmet loterijos principu būtų galima atrinkti valstybės tarnautojus, kurie būtų tikrinami, ar gyvena pagal oficialias pajamas. Nepaisant narystės Europos Sąjungoje ir NATO, mūsų valstybė vis dar išgyvena pereinamąjį laikotarpį.
Per 15 nepriklausomybės metų iki šiol nėra sutvarkytos taisyklės ir procedūros, o daugelis biurokratų sprendimų nėra paremti vertybėmis. Tuomet sprendimus lemia ne siekis tarnauti žmonėms, o tikslas pasipelnyti.
Esate sakęs, kad tik laiko klausimas, kada mes degraduosime, jeigu visuomenė nesuvoks, kad korupcija yra grėsmė. Ar mes jau degradavome?
Grėsmės suvokimas labai sudėtingas. Kai žaidimo taisyklės prastos, verslininkui kur kas paprasčiau susitvarkyti reikalus duodant kyšį nei bendraujant su biurokratais. Taigi iškreipiama rinka – tas, kuris duoda, turi pranašumą ir išstumia padorų verslą. Šiuo atveju žmonės prastesnę prekę perka brangiau.
Korupcija, be abejo, daro įtaką ir investicijų atėjimui į Lietuvą. Pagal investicijas esame vieni paskutinių Europos Sąjungoje, pagal korupcijos suvokimą užimame 20 vietą iš 25.
Korupcijos suvokimo indeksas lemia investuotojų pasirinkimą, į kurią šalį investuoti, jeigu verslo sąlygos panašios. Kam užsieniečiui ateiti į valstybę, kurioje jis bus priverstas mokėti kyšius?
Vertinant taktiškai, kyšį duodantis žmogus gali laimėti išspręsdamas savo problemas, bet strategiškai jis pralaimės.
Kai žmogus, kuris vakare stipriai „baliavojo“ ir kuriam skauda galvą, rytą išgeria 100 gramų – tai jam gali padėti. Jeigu tai darai kasdien, organizmas visiškai degraduoja. Lygiai tas pats ir su kyšių davimu.
STT gaunamų skundų gausėja. Ar tai rodo, kad žmonės įsigilina į korupcijos grėsmę?
Tai rodo, kad žmonės tampa atviresni, tai rodo pasitikėjimą STT. Bet gali rodyti ir tai, kad reali padėtis pablogėjo. Deja, didelė dalis skundų yra anoniminiai. Žmonės vis dar nedrįsta rašyti pareiškimų, kurie taptų pagrindu kelti bylas ir eiti į teismą.
Ką galite pasakyti tokiems žmonėms?
Ačiū jiems ir už tai, kad ateina ir informuoja STT apie susiklosčiusią padėtį. Tai mums padeda suprasti, kokias žaidimo taisykles būtina keisti.
Tikimės, kad ateityje atsiras ir tokių, kurie pasiryš eiti į teismą ir liudyti. Kitais metais siūlysime priimti įstatymo pataisas, kurios visiškai apsaugotų pranešėją, užtikrintų jo anonimiškumą teisme.
Savaitraštis "Panorama"
