Povelykinės savaitės politikos ypatumu tikriausiai galima laikyti pareikštą išskirtinį dėmesį artėjantiems Seimo rinkimams. Kalbėjo daug kas, įvairiais aspektais. Apibendrinant galima sakyti, jog prognozės pesimistinės. Beje, su išreikštomis nuomonėmis daug kur reikia sutikti.
Antai dviejų politologinių institutų vykdyto tęstinio projekto „Rinkimų programų vykdymo stebėsena“ prognozėmis šį rudenį vyksiantys rinkimai į LR Seimą pasižymės nematytomis populizmo varžybomis. „Tai reiškia, kad mums, vis labiau liūstančiai liaudžiai, bus žadami dar didesni aukso kalnai. (...) Nors kartais susidaro įspūdis, kad mes tiesiog norime būti apgauti...“, - rašoma viename internetiniame portale. Apibendrinimas išties gana taiklus. Tiesa, yra vienas „bet“. Taip bus, jei rinkimuose aktyvumas vėl tesieks 40-45 procentus. Tačiau, jei jis pasieks 60 proc. ir daugiau, tai tie papildomi 20 proc. turės lemiamos reikšmės rinkimų rezultatų pokyčiams. Todėl parlamentinės partijos ir toliau savo veikla stengiasi pasiekti, jog į rinkimus teateitų tik jų nuolatiniai rinkėjai. Visgi esu linkęs prognozuoti, kad šiemet vyksiančiuose rinkimuose jų tokios pastangos duos priešingą rezultatą. Rinkėjų aktyvumas turėtų perkopti 60 proc. Lietuva priėjo tą Lenino įvardintą tašką, kuomet „viršūnės“ nebesugeba valdyti, o „apačios“ jau nebenori gyventi senoviškai. Kuomet 1992 m. tautą valdžia „užkniso juodai“, trys ketvirtadaliai rinkėjų atėjo prie balsadėžių. Tokius žmonių aktyvaus balsavimo proveržius neseniai stebėjome kaimyninėje Lenkijoje (pirmalaikiai parlamento rinkimai), Prancūzijoje (prezidento rinkimai).
Praėjusią savaitę išgirdome ir nuomonę, kaip turi atrodyti „etaloninis“ Seimo narys. Jo modelį pristatė Šilutės rajono vicemerė ir LSDP vietinė vadovė Stasė Skutulienė. Pavyzdžiu pateiktas Zigmantas Balčytis, nes jis, „kaip nė vienas kitas iki šiol krašto rinktas politikas rinkėjams tarnavo visomis išgalėmis – rėmė pinigais, dovanomis, tarpininkavimu, lankė įvairius renginius...“ Normaliai mąstantis rinkėjas už tokį kandidatą nebalsuotų, nes šis „etalonas“ būtų laikomas viso labo balsuotojų papirkinėtoju ir tautiečių mulkintoju. Būdamas finansų ministru ir socialdemokratais besivadinančios valdančiosios partijos nariu, Z.Balčytis nedarė nieko, kad Lietuvoje sumažėtų skurdas, socialinė nelygybė ir t.t. Priešingai, palaikė visus sprendimus, po kurių skurdas, socialinė nelygybė Lietuvoje tik didėjo. Palaikė, kad vėl galėtų mulkinti. Juk tokia schema „etaloniniams“ labai paranki. Tereikia pinigais, dovanomis, tarpininkavimu įsiteikti bent dešimtadaliui apygardos rinkėjų, lankytis savo paties surengtuose šou renginiuose ir pergalė vienmandatėje apygardoje garantuota. Tam sukurta ir propagandinė melodija, kad tokie Seimo nariai pranašesni už tuos, kurie į Seimą pateko pagal sąrašą. Juk į sąrašą dar gali pakliūti kitaip mąstančių, o tuomet parlamente atsiras ne pagal vieną kurpalių siūtų seimūnų. Tokie jau gadintų „vaizdjalį“, nes šiandieninio Seimo „etaloniniai“ apygardiniai seimūnai tėra politikos verslininkai, milijonieriai be idealų. Jiems parlamentaro mandatas reikalingas savo milijonams padidinti ir juos apginti.
Nekyla abejonių, kad šis Seimas nugesins bet kokias iniciatyvas esminiams partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo pokyčiams. Prezidento pozicija šiuo klausimu, kiek teko girdėti, yra gana pažangi. Tik ar Jo Ekscelencija imsis ryžtingų veiksmų jai įgyvendinti? Tenka tuo suabejoti, nes įtvirtinus Prezidento poziciją būsimame Seime „etaloninių“ seimūnų stipriai sumažėtų. O kaip rodo pastarųjų metų įvykiai, Valdas Adamkus, deja, dėl savo nuomonės dažniausiai nelinkęs pakovoti.
Todėl belieka tikėtis, jog patys rinkėjai aktyviu dalyvavimu ir atsakingu balsavimu praretins politikos verslininkų gretas būsimame Seime.
Arvydas Akstinavičius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
