Pasaulyje populiarėjanti investicijų kryptis – poveikio investicijos (angl. impact investing) Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. „Ekonomika.lt“ aiškinosi jų specifiką ir pagrindinius trikdžius, neleidžiančius šiai investavimo strategijai prigyti mūsų šalyje.
Poveikio investicijomis galima vadinti tikslingą kapitalo investavimą siekiant ne tik finansinės grąžos, bet ir socialinių pokyčių.
JAV bankas „JPMorgan“ prognozuoja, kad iki 2020 metų ši investicijų rūšis sudarys nuo 400 mlrd. iki 1 trln. dolerių ir atneš 183–667 mlrd. dolerių pelno. Ja jau susidomėjo tokie didieji investuotojai, kaip George’as Sorosas ar „eBay“ įkūrėjas Pierras Omidyaras, taip pat kone visi didieji pasaulio bankai ir pensijų fondai.
Prieš kelerius metus socialiai orientuoti investuotojai tegalėjo savo pinigus nukreipti į socialinių būstų įrengimą skurstantiesiems trečiojo pasaulio šalyse, mikrokreditavimą ar keletą etiškų fondų. Šiandien pasirinkimas daug didesnis, o auganti investuotojų bendruomenė įsitikinusi, kad ir „godūs gali daryti gera“.
Daugiau nei „nedarau bloga“
Pasak ISM vadybos ir ekonomikos universiteto lektoriaus Justino Pagirio, ši strategija kiek skiriasi nuo gana įprasto socialiai atsakingo investavimo.
„Tai daugiau nei investavimo strategija „nedarau bloga“, kai siekiama maksimalaus finansinio rezultato atsisakant investuoti į dažnai kritikuojamas sritis, žalingas gamtai, pavyzdžiui, naftos gavyba, arba visuomenei, pavyzdžiui tabako gamyba, – aiškina jis. – Socialinėmis investicijomis siekiama kryptingo socialinio pokyčio, tai yra būtinas rezultatas, o į finansinę grąžą žiūrima lanksčiau.“
Investicijų rinkoje socialinis investavimas greičiau yra nauja kryptis, apimanti visą spektrą instrumentų – akcijas, investicinius fondus, nefinansines investicijas ir pan.
„Dėl įvairovės, poveikio investicijas galima apibrėžti kaip esančias tarp filantropijos ir tradicinio investavimo“, – teigia socialinės verslininkystės ir inovacijų ekspertas.
Nuo mikrokreditų iki technologijų
Plačiausiai ši investavimo strategija taikoma investuojant į mikrokreditų bankus, švarių energijos technologijų plėtotojus, fondus, kurie teikia paskolas ar kitaip investuoja į bendruomenines organizacijas ir kitus visuomenės pokyčių katalizatorius, pavyzdžiui, sąžiningos prekybos verslus.
Kelių socialinių projektų Lietuvoje iniciatorius Tadas Langaitis „Ekonomika.lt“ teigė, kad poveikio investicijų spektras labai platus. „Nuo įprastos socialinės atsakomybės iki socialinių paslaugų, kurios išauga iš labdaringos veiklos“, – aiškina T. Langaitis, save vadinantis žmogumi, kuris stengiasi, kad Lietuvoje dirbti ir gyventi būtų geriau.
Anot J. Pagirio, pagrindinės priežastys, skatinančios šias finansines inovacijas, yra smarkus privataus kapitalo augimas pasaulyje, socialinės atsakomybės ir socialinės grąžos nuostatų populiarėjimas ir siekis išbandyti naujus būdus sprendžiant įsisenėjusias socialines problemas, kur tradiciniai instrumentai neveiksmingi.
Išlikimo veiksnys
T. Langaitis teigia, kad šios investicijų krypties išpopuliarėjimą daugiausia lėmė žmogaus išlikimo instinktas.
„Įvertinę daug faktorių suprantame, kad einame į niekur, į susinaikinimą, o to daryti žmogus nėra linkęs, todėl pradeda galvoti, kaip kitaip veikti, – kalba pašnekovas. – Labdarai paaukotų pinigų nauda yra daug ribotesnė nei socialinio verslumo skatinimas. Įprastas verslas taip pat nėra tvarus, jis naikina mūsų aplinką, kvailina mus ir t. t. Lygiai taip pat netvari yra ir labdara, nes ji negali savęs išlaikyti – visų pasaulio resursų neužteks, kad išspręstume problemas. Žuvies duoti nėra geras metodas, reikia meškerės.“
Pasak jo, tokie išradingi verslininkai kaip Richardas Bransonas, Billo ir Melindos Gatesų šeima tai suprato ir gimė visai kitoks investavimas į visuomenės problemų sprendimą.
Pirmieji žingsniai
J. Pagirys tikina, kad Lietuvoje poveikio investicijas Lietuvoje slopina ne kapitalo trūkumas, o iniciatyvų nebuvimas.
„Dažniausiai minima problema, stabdanti poveikio investicijas, yra ne kapitalo trūkumas, o mažas organizacijų ir įmonių,pasirengusių jas priimti, skaičius, – teigia J. Pagirys. – Kad atsirastų daugiau galimybių investuoti, ir Lietuvoje, ir svetur reikalingas nuoseklus įvairių tarpininkų darbas su trečiuoju sektoriumi ir socialiai atsakingu verslu.“
Jam pritaria ir T. Langaitis. Anot jo, Lietuvoje tik kalasi pirmieji poveikio investicijų daigeliai.
„Tikrai yra jaunų ir nelabai jaunų žmonių, kurie taip mąsto ir veikia, – tikina jis. – Bet jų vienetai. Jei pažiūrėsime, kiek toli pasislinkę kiti, matysime liūdną vaizdą, net įmones, kurios rimtai mąsto apie socialinę atsakomybę, turbūt galima suskaičiuoti ant rankos pirštų.“
Mąstyti globaliai
Anot pašnekovo, šiandien labiausiai reikia, kad pasikeistų lietuvių mentalitetas.
„Poveikio investicijomis užsiima žmonės, kurie mąsto globaliai, o tokių Lietuvoje gal mažiau nei 10 proc., – skaičiuoja T. Langaitis. – Jie suvokia, kad esame maža salelė dideliame vandenyne ir visiškai priklausoma – jei vienur sudrebės žemė, pas mus ateis cunamis, nors mes nieko blogo nepadarėme. Reikia baigti gvildenti savo kaimo problemas per žemo lygio realybės šou televizijoje.“
Anot socialinių projektų autoriaus, lietuviams taip pat labai trūksta asmeninės atsakomybės supratimo.
„Daugeliui reikia suprasti, kad atsakomybę už savo aplinką ir šalį neši pats. Bet tyrimai rodo, kad didelė tautos dalis laukia, kol valdžia išspręs problemas, suteiks darbo. Mūsų kartai šie dalykai jau nėra suprantami“, – aiškina T. Langaitis.
FAKTAI: Poveikio investicijos
Dalį poveikio investuotojų vienijantis „Global Impact Investing Network“ savo narių sąraše turi bankus „J.P. Morgan“, „Morgan Stanley“, „Ford Foundation“, „Citi Foundation“, „Deutsche Bank“, UBS, „Omidyar Network“.
Neseniai poveikio investicijoms „Deutsche Bank“ sukūrė 16 mln. dolerių fondą ir jį išbando prieš atverdami kelią išoriniams investuotojams.
JAV atliktos apklausos duomenimis, beveik 40 proc. investuotojų norėtų daugiau žinoti apie poveikio investicijas, tačiau tokios informacijos nesulaukia iš savo finansų patarėjų, 10 proc. iš apklaustų daugiau nei 4 000 investuotojų teigė esą „labai susidomėję“, bet kol kas to neišbandė.
