Specialistai sako, jog stebėtis nėra kuo: per spalio mėnesį iškrito beveik 3 šio mėnesio kritulių normos, o lapkričio pradžia kritulių taip pat negailėjo.
„Pernai rudeninio potvynio nebuvo. Dabar blogiausia, kad tas pakilęs vanduo iki 50 centimetrų nekrenta, laikosi ant kelio. Jau 5 dienos taip. Marios vandens nepriima. Kai buvo vėjuotos dienos, aukštos bangos Baltijos jūroj, sustabdė vandens tekėjimą iš marių į jūrą ir dar daugiau jo į marias pripūtė. Ir dabar tas vandens lygis aukštas.
Jei paprastai būna mariose 5 metrų ir mažiau vandnes lygis, tai dabar laikosi 5,6 metro. Tai tas 50 centimetrų ant kelio. Tik keista, kodėl dabar, kai dienos ramios – jokių pokyčiui. Nemune vanduo nebent 1 centimetrą nusileidžia,“ - pasakojo Arvydas Gorodeckas, Šilutės rajono savivaldybės viešųjų paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas civilinei saugai.
Tikimasi, jog šis potvynis vienas iš paskutiniųjų
Anot pašnekovo, situacija nėra tragiškai bloga, esą būdavo potvynių, kai vanduo pakildavo iki 80 centimetrų ar viršydavo net metrą.
„Ką padarysi, susisiekimas nėra normalus, bet, tikimės, kad tai paskutiniai metai, kitąmet jau estakada bus. Per daug metų čia – vienintelis toks rimtas pažadas,“ - tvirtino A. Gorodeckas.
Rrekonstruoti kelią Šilutė-Rusnė ir pastatyti estakadą planuojama iki 2018 metų pabaigos, o projektas gali kainuoti apie 10 milijonų eurų. Techninių specifikacijų projektas numato, kad būsimi rangovai turės rekonstruoti beveik 5 kilometrus kelio, įrengti dviračių taką.
Tad specialistai tikisi, jog šis rudeninis potvynis – vienas paskutiniųjų. Mat estakados statybos rangos konkursas jau baigėsi. Jei nekils kliūčių rengiant projektą, statybų darbus planuojama pradėti po pavasarinio potvynio.
Na, o kol kas apsemtas kelias į Rusnę vilioja ir smalsuolius. Vandens lygiui ypač pakilus, šiuo keliu vykstančius automobilius perkelia specialusis transportas.
„Vietiniams tai įprastas gamtos reiškinys, o gyvenantys toliau atvyksta pasižiūrėti. Kai vandens ant kelio būna virš 20 centimetrų jau ribojamas eismas. Speciali transporto priemonė perkelia mašinas. Šiuo metu dirba 4 tralai, nuo ryto 6 iki 22 valandos. Rusnės seniūnijoje yra laikomas tralas ištisą parą, taip pat paruošta ir amfibija nenumatytiems atvejams,“ - teigė A. Gorodeckas.
Potvynių metu sunku pasiekti darbus, mokyklą, gydytojus
Vietos bendruomenės teigimu, dauguma gyventojų dirba, mokosi Šilutėje, tad potvynių metu nelieka galimybių nuvykti į darbą, mokslo įstaigas, nėra užtikrinama skubi medicininė pagalba, skubiai negalėtų atvykti ir ugniagesiai.
„Tam, kad suprastumėte kaip mes gyvename potvynių metu, reikėtų atvažiuoti kauniečiui ar vilniečiui ir čia pagyventi. Leistume nemokamai tai daryti savaitę laiko tik su viena sąlyga: kiekvieną rytą 8 valandą su savo mašina pasiekti Šilutę, o 17 valandą – grįžti atgal į Rusnę,“ - pasiūlymą pateikė Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.
Anot moters, jeigu kelionė į Šilutę įprastai trunka iki 15 minučių, dabar šis laikas pailgėja iki valandos su puse.
„Visas mūsų gyvenima spotvynių metu paankstėja valanda ar dviem. Dauguma dirba, mokosi Šilutėje ar Klaipėdoje. Tad jeigu mokiniai ar mokytojai, privažiavę prie perkėlimo vietos mato, kad nespės persikelti, jie eina į priekines mašinas ir prašo, kad perkeltų. Savo palieka mašinas, lipa į amfibijas, kitoj pusėj jau laukia autobusas,“ - rusniškių kasdienybę pasakojo D. Drobnienė.
Esą vietos gyventojai rytą pradeda ne nuo pasisveikinimų, o nuo klausimų: gal kas jau žino, kiek bandens ant kelio arba kas, kur, kelintą valandą šiandien planuoja važiuoti.
„Jeigu išėjai iš namų ir kažką pamiršai, tai skambini kaimynams, draugams, kad šie paimtų, perduotų, nes pasiekti namų paprastai pačiam nepavyks. Mes gyvename tuo kasdien, nekalbam apie tai kaip gyveni, vienintelis klausimas – kiek ant kelio vandens, ar tu kur važiuosi, gal nuveši, parveši, tai pas gydytojus, tai gal paimsi vaiką. Ir baisiausia tai, kad nežinai kiek tai truks, ta nežinomybė – kankina,“ - teigė D. Drobnienė.
Apžiūrėti apsemtų sodybų vyksta valtimis
Anot moters, Žalgirių kaimas priklausantis Šilutės seniūnijai apsemtas visiškai. Ten jaunesni žmonės esą savo sodybas prižiūri priplaukdami valtimis.
Potvynio atskirtoje teritorijoje gyvenantys žmonės sako, jog vandeniui apsėmus kelią neramu ir nesaugu, jei Rusnėje nutiktų kokia nors nelaimė. Esą pagalbos greit būtų neįmanoma sulaukti.
„Jeigu kokia liga, naktį pasidarė blogai, infarktas ar insultas, kas tada. Įprasta, jog greitoji atvažiuoja į Rusnę iš Šlutės per 7-8 minutes. Bet įsivaizduokit kas nutinka, jeigu yra potvynis: skambinam greitajai, tada skambinam tralui – jį turi vienas vyras, gyvenantis Rusnėje netoli perkėlimo vietos. Jis šoka į traktorių, važiuoja paimti greitosios, tada perkelia per vandenį mašiną į Rusnę. Tad kol medikai pasiekia pacientą, praeina mažiausiai pusvalandis,“ - sakė D. Drobnienė.
Seniūnės teigimu, vietos gyventojai meldžia ne tik atoslūgio, bet kad ir estakados statybos darbai kuo greičiau prasidėtų.
„Mes turime Susisiekimo ministerijos patvirtinimą, kad ši estakada bus pastatyta. Jau buvo ir įvykusio viešojo konkurso vokų atplėšimas. Iš 7 firmų išrinkta viena. Mes tikimės, kad žmogiškasis faktorius suveiks ir tos dalyvavusios, bet nelaimėjusios firmos nestabdys procesų ir supras mus – kaip mes gyvename, kai kelią apsemia vanduo. Labai jų prašome, nevilkinti procesų, netrukdyti, kad kaip ir planuota lapkričio gale ar gruodžio pradžioje su laimėjusia firma būtų pasirašoma sutartis ir prasidėtų projektavimo darbai,“ - Rusnės gyventojų prašymą dėstė D. Drobnienė.
