Atidėliojimo filosofija
Santykių ABC.lt konsultantas Šarūnas Mažuolis sako, kad sausį daugelis porų skiriasi todėl, kad gyvena atidėliojimo filosofija.
„Žmonės tiesiog taip daro: jiems nesinori gadinti švenčių ar jau suplanuotų atostogų. Nors santykiai būna ir numirę, dažnai žmonės laukia tam tikro įvykio – švenčių, suplanuotų atostogų, kažko, kuo dar tie santykiai bus naudingi, ir po to jau norisi rėžti viską, ką galvoji, ir išsiskirti.
Visgi jeigu žmogus planuoja po mėnesio dar su savo nebemylima antra puse atšvęsti ar nuvažiuoti atostogų, tai yra keistas dalykas. Jeigu jau pamatei, kad santykiai mirę, reikia ir skirtis“, – tv3.lt sakė Š. Mažuolis.
Nors santykių konsultantas pažymi, kad nereikia skirtis impulsyviai ir skubotai, tačiau laiko tempimas žmonėms tik kenkia. Kai kurie žmonės, sako Š. Mažuolis, taip pratempia ir dešimtis metų.
„Skubėti išsiskirti nereikia, bet žmonės dažniau nuo šio išsiskyrimo klausimo bėga. Reikia atskirti, kas yra įsigilinimas į klausimą ir kas yra bėgimas nuo klausimo, nes dažnai tai supaniojama. Žmonėms labai nemalonus procesas yra svarstyti ir gilintis į situaciją, todėl tie sprendimai ir atidėliojami“, – pasakojo santykių konsultantas.
Stresas, konfliktai, smurtas
Vilniaus kolegijos psichologijos dėstytoja Agnė Grušauskaitė tv3.lt nurodė, kad prieššventinis ir šventinis laikotarpis dažnai būna įtemptas, kyla pakankamai daug streso, iš čia kyla ir daug ginčų.
„Savo praktikoje pastebėjau, kad šeimoms šventės yra stresas – prieššventiniu ir šventiniu laikotarpiu dažniau poros ir pykstasi, netgi smurtas artimoje aplinkoje vyksta dažniau. Tas pasiruošimas šventėms žmonėms sukelia stresą ir tuomet tampa daug sunkiau valdyti emocijas, kyla daug įtampos, nerimo, susierzinimo, gali paaštrėti konfliktai, dėl to šiuo metu galimos ir skyrybos.
Kalėdos – ir dovanų metas, tos dovanos gali ir netikti/nepatikti. Taip pat vyksta susitikimai su giminėmis – kai kurių iš jų žmonės nenori matyti. Per šventes iškyla ir pinigų klausimas, jis čia dar labiau paaštrėja: ir vėl pora ginčijasi, kad pinigų per mažai. Tad šventinis laikotarpis – pilnas įvykių, todėl iš čia kyla daug įtemptų situacijų, daug emocijų ir pykčių“, – kalbėjo A. Grušauskaitė.
Siūlo atidėti rimtesnius pokalbius
Todėl psichologė sako, kad per šventes reikia rūpintis šventiniais reikalais, nesivelti į aštresnius konfliktus – atidėti rimtesnius pokalbius po švenčių.
„Šventės nėra tas laikotarpis, kada reikia kelti aštrius klausimus – geriau atidėti juos ir ramesne galva išnagrinėti po švenčių. Susitinkant su giminėmis geriau iš anksto apgalvoti, kokių temų neliesti: religijos, pinigų, politikos ir pan.“, – sako A. Grušauskaitė.
Nors psichologė nurodo, kad, nusprendus išsiskirti su savo pora, laiko tempimas nieko nepadės, tačiau nurodo, kad psichologiškai palikti savo antrąją pusę per šventes gali būti sunku.
Pasibaigia meilės trikampis
A. Grušauskaitė sako, kad šventinis periodas yra tas, kuomet baigiasi meilės trikampiai:
„Jeigu yra meilės trikampis, labai dažnai vienas žmogus blaškosi ir renkasi iš kelių žmonių. Dažnai šventės tampa tuo momentu, kada apsisprendimo laukiantys asmenys iškelia ultimatumą: liepia pasirinkti vieną.
Šventės yra tie momentai, kai norisi būti kartu. Jei tu šiaip neatvažiuoji per paprastą savaitgalį – vienas dalykas, bet jei neateini per šventes – tokiu reikšmingu metu – tai gali būti svarbus momentas ultimatumui. Todėl tas, kuris nėra garantuotas dėl kito jausmų, dažnai kelia ultimatumą apsispręsti, ar mes būname kartu, ar ne“, – kalba A. Grušauskaitė.
Psichologė nurodo, kad iš jos patirties, laukiančios apsisprendimo meilės trikampyje dažniau būna moterys, tačiau pašnekovė sako, kad kokių nors tyrimų šioje srityje nėra – tai tik jos patirtis.
„Dar vienas dalykas – per šventes gali išryškėti slapti romanai: jeigu kažkokia pusė iki tol laukė ir tylėjo, tam, kuris norėjo gyventi dvigubą gyvenimą, per šventes tampa sunku suvaldyti situaciją, nes tai yra svarbi proga būti kartu. Tad šventes reikalauja priimti reikšmingus sprendimus“, – sako pašnekovė.
Visko būna per daug
Individualiosios psichologijos instituto psichologė Daina Kremensienė tv3.lt nurodė, kad didžiajai daliai jos klientų šventės būna ne laukiamas ir malonus laikotarpis, o tikras išbandymų metas, po kurio kartais ir norisi savo antroms pusėms pasakyti „viskas“.
„Kalėdos yra išbandymų metas, nes kyla daug įtampos. Nors atrodo, kad tai graži šventė, tačiau Kalėdos yra tas laikas, kai reikia susitikti su tuo, su kuo nenori, iškyla nuoskaudos ir pan. Aš su tuo susiduriu darbe: žmonės sako, kad šventes reikės atlaikyti, tai jiems išbandymas.
Didžiąja dalimi sunkumai kyla dėl vaikų ir tėvų santykių, nes per Kalėdas susitinkama su tėvais. Nors tai yra mums artimiausi žmonės, tie santykiai dažnai nebūna lengvi. Mes tėvų nepasirenkame – čia ne draugas, kurį gali pasirinkti. Draugas tuo tarpu yra tas, kuriam galiu pasakyti „viskas“, – sako psichologė.
Pašnekovė nurodo, kad, kadangi per šventes daliai žmonių kyla daug įtampos, po jų nors kam nors norisi pasakyti „ne“. Kadangi tėvams negali pasakyti „viskas“, tai galima padaryti bent savo porai.
„Jeigu yra tvirta draugystė ir santuoka, porai, esant konfliktų giminėje, būna nelengva, tačiau jie vienas kitam padeda atlaikyti, bet jeigu nėra darnos tarpusavyje, viskas pradeda byrėti. To pasekmė ir būna skyrybos ar draugysčių nutraukimai“, – kalbėjo D. Kremensienė.
Skyrybų mėnuo
Pasak puslapio eDivorcePapers.com, sausis yra tas mėnuo, per kurį išsiskiria daugiausiai porų (kiti šaltiniai taip pat nurodo, kad tokie mėnesiai yra kovas ir rugpjūtis).
Huffingtonpost.com, cituodamas skyrybų konsultantus, sako, kad sausį nunešama daugiausiai pareiškimų skyryboms, o informacijos apie skyrybas imama ieškoti iškart po Kalėdų. Konsultantų teigimu, žmonės pradeda ieškoti informacijos prieš Naujuosius metus, tačiau nieko negali padaryti, kol advokatai atostogauja, todėl sausio 12-16, anot jų, tampa piko savaitė skyrybų pareiškimams užpildyti.
