„Aš gulėjau ant gulto gydytojo kabinete. Pastebimai suapvalėjęs pilvas blizgėjo nuo gelio, ir aš jaučiau viduje antros širdelės dūžius. Echoskopijos dėka nauja gyvybė įgavo bruožus. Kai man pasakė, kad bus berniukas, prieš akis praskriejo visas gyvenimas. Aš suvokiau, kokią atsakomybę turiu dėl kiekvieno mano padaryto pasirinkimo. Ir kad kažkada man teks daug ką jam paaiškinti. Todėl aš nusprendžiau parašyti šį laišką:
Sūneli!
Aš rašau šį laišką keli mėnesiai prieš tai, kai tu ateisi į šį pasaulį. Jeigu viskas bus pagal planą, tu gimsi gruodžio viduryje.
Kai tu sugebėsi perskaityti šį laišką, būsi jau pakankamai suaugęs, kad naudotumeisi internetu, įsimylėtum mergaites, ir tam, kad išsiaiškintum, kas tokia yra „Aurora Snow“.
Aš įsivaizduoju, kaip bijosiu šios akimirkos. Aš tik tikiuosi, kad šį laišką tu perskaitysi anksčiau, nei atsitiktinai aptiksi mano nuotraukas ar vaizdo medžiagą tokiu pavidalu, kuriuo sūnūs niekada neturėtų matyti savo mamų.
Bet leisk man paaiškinti, kaip tai nutiko.
Tavo mama užaugo labai, labai skurdžioje šeimoje. Nepaisant puikių pažymių ir pavyzdinio elgesio, aš skendau sąskaitose už mokslą koledže, kurių negalėjau apmokėti, nepaisant visų pastangų. Vieną gražią dieną aš pamačiau skelbimą vietiniame laikraštyje:
„Reikalingos merginos, pasiruošusios pozuoti apsinuoginusios, 2000 dolerių per dieną“.
Aš nebuvau ypač drovi, o man reikėjo pinigų. Aš buvau įsitikinusi, kad niekada nenorėsiu turėti savo šeimos. Ir tai buvo tol, kol bet kuri informacija tapo prieinama bet kam dėl interneto. Aš nuoširdžiai maniau, kad sugebėsiu išsaugoti savo darbą paslaptyje nuo mamos, tėvo ir brolių. Ką aš turėjau prarasti? Aš nusprendžiau, kad galiu atiduoti šiam darbui metus iš savo gyvenimo, atsiskaityti su studentiškomis skolomis ir pamiršti apie tai visiems laikams. Bet gavosi kitaip.
Dėl vyrų dėmesio aš pajaučiau pasitikėjimą savimi. Galimybė neskaičiuoti grašių man pasirodė kaip laimė. Aš kiekvieną minutę bijojau, kad darbdaviai nuspręs, kad aš netinku, ir pasamdys vietoje manęs kitą merginą – simpatiškesnę. Bet taip nenutiko. Man pasiūlė užsiimti seksu prieš kameras ir gauti už tai pinigų. Netgi daugiau, nei buvo nurodyta reklamoje.
Aš sutikau.
Dėl priežasčių, kurios išlieka man mįslėmis, jie siūlė man filmuotis filmuose suaugusiems vėl ir vėl. Netrukus mano portretai atsirado ant žurnalų viršelių, plakatų, kelis kartus mane kvietė sudalyvauti televizijos laidose populiariuose kanaluose.
Pirma apie slaptą tavo mamos profesiją sužinojo tavo prosenelė (pamatė mane ant vaizdo kasetės viršelio savo pažįstamų namuose), ir tuojau pat papasakojo naujieną senelei ir dėdėms. Jie, žinoma, buvo nusiminę, bet niekada nenustojo manęs mylėti ir palaikyti – nepaisant visko.
Tavo senelė ypač jaudinosi dėl manęs ir tikėjosi, kad aš rasiu sau kitą užsiėmimą. Tavo senelis gyveno kitoje valstijoje ir sužinojo apie mano profesiją, pažiūrėjęs televizijos šou, kuriame dalyvavau. Laimei šiame šou aš filmavausi apsirengusi.
Aš tikiuosi išmokyti tave, kaip svarbu būti sąžiningam, ir pati būsiu sąžininga su tavimi: aš dariau per savo karjerą viską, ką galima įsivaizduoti, kartais tai buvo išties siaubingi dalykai. Aš žiūrėjau į filmus suaugusiems kaip į darbą, kurį reikia atlikti kuo geriau. Ir mano atveju šis „geriau“ buvo siaubingas. Man belieka tikėtis, kad tu niekada to nepamatysi.
2009 metų vasario 20 dieną įvyko kai kas, kas pakeitė mano gyvenimą. Tavo dėdė Keithas pateko į avariją. Du jo sūnūs atsidūrė mano globoje. Aš neturėjau suvokimo, kaip elgtis su vaikais, bet dvejus kitus metus, kol dėdė Keithas pasveiko, rūpinausi tavo pusbroliais. Per šį laiką aš irgi pasikeičiau. Mano mažieji sūnėnai apkabindavo mane ir dovanodavo man savo nuoširdžią ir besąlygišką vaikišką meilę, ir aš suvokiau, kaip tai nuostabu – turėti savo šeimą.
Aš niekada netikėjau meile ir siaubingai bijojau apriboti save kažkuo. Aš buvau laisvas žmogus, kuri gali bet kuriuo metu išvykti kur panorėjęs. Bet viskas išgaravo kaip dūmai, užteko tik suvokti, ką aš pati iš savęs atimdavau.
Mano prioritetai pasikeitė. Aš daugiau nebebuvau viskam pasiryžusi mergina, aš tapau moterimi, kuri turi Tikslą. Aš norėjau sukurti savo šeimą, ir iš pradžių man reikėjo rasti tinkamą žmogų, su kuriuo tai galėčiau padaryti. Vienas iš mano draugų supažindino mane su vaikinu, dirbusiu televizijoje. Jis buvo nuoširdus, žavingas ir taip pat norėjo šeimos.
Ir nors aš nors aš norėjau užbaigti savo karjerą suaugusiųjų kine, po dešimties metų ne taip jau paprasta pakeisti savo gyvenimą. Tavo tėvas pasakė: „Tiesiog paspausk išmetimo mygtuką“. Ir tuomet pirmą kartą per dešimt metų man užteko motyvacijos ir drąsos, kad pasitraukčiau iš verslo.
Sūnau, aš tikiuosi, kad šis laiškas padės tau suprasti mane ir sulaikys nuo nuorodų į mano video, pažymėtų XXX, spaudinėjimą. Man teko rinktis kelius, vedančius žemyn, ir nepritariantys žvilgsniai mane lydi nuolatos. Ir dabar aš darau šį pasirinkimą, kai rašau šį laišką ir bandau viską paaiškinti. Viskas priklauso nuo pasirinkimo, kurą mes padarome vieną ar kitą mūsų gyvenimo akimirką. Jeigu aš būčiau žinojus, kad kažkada persigalvosiu ir panorėsiu turėti savo šeimą, aš niekada nebūčiau padariusi tokį pasirinkimą, kokį padariau.
Aš nežinau, ar tada būčiau geresnė. 18 metų tau atrodo, kad viską apie save žinai, bet praėjus dešimčiai metų, suvoki, kaip klydai.
Todėl kai tau teks priimti savo svarbius sprendimus, pagalvok apie ateitį ir paklausk savęs: „Kaip aš su tuo gyvensiu?“ Man atsakymas į šį klausimą slypi šiame laiške.
Su meile, mama"
