Populiariausi vaikų vardai 2011

Naujieji metai prasidėjo, o mes skubame sudėlioti taškus ant i ir smalsaujame, kokius gi vardus tėvai dažniausiai suteikdavo savo mažyliams praėjusiais metais?

Mergaičių:

Berniukų:

* Duomenys sudaryti remiantis 2011 m. I ir II pusmečio Gyventojų registro tarnybos statistika.

Pernai populiariausi – Emilijos ir Mato vardai

Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji inspektorė Nijolė Apolonija Zenovičienė, kalbėdama apie populiariausius kūdikių vardus sostinėje 2011-aisiais, sakė: „Pernai populiariausi berniukų vardai buvo Lukas, Nojus, Dominykas, Kajus, Gabrielius, Deividas, Matas, Edvinas Karolis, Rapolas, Džiugas, Martynas Laurynas.Mergaitėms dažniausiai duoti tokie vardai: Gabija, Gabrielė, Emilija Kamilė, Viktorija, Ugnė, Ula ir Ūla, Saulė Liepa, Austėja, Kotryna, Laura.“

Gyventojų registro tarnybos duomenimis, per paskutinį 2011-ųjų metų pusmetį šalyje populiariausi mergaičių vardai buvo šie: Emilija, Austėja Gabija, Ugnė, Kamilė, Urtė, Liepa, Rugilė, Gabrielė, Viltė. Berniukams dažniausiai duoti šie vardai: Matas, Lukas, Nojus, Dominykas, Jokūbas, Dovydas, Gustas, Kajus, Emilis, Ignas.

Neįprasti Vanilės, Umos, Dangiaus ir Tauro vardai

Į klausimą, ar pernai buvo užfiksuota kokių nors neįprastų vardų, ar tėvai, suteikdami vaikui vardą, turėjo netradicinių pageidavimų, pašnekovė sakė: „Keletas tokių atvejų pasitaikė. Berniukams buvo duodami Raigardo, Mažvydo, Mangirdo, Margirio, Tauro, Giriaus vardai, mergaitėms – Gaudrės, Aurikos, Melenos, Žemynos, Žasminės, Jorūnės, Vilnės, Odrės, Umos vardai.

Pašnekovės teigimu, pernai sostinėje suteikta ir tokių retų vardų kaip Alegra ir Vanilė, Dangius, Germanas.

Paklausta, ar yra buvę atvejų, kuomet išgirdus vaikui siūlomą vardą tėvus reikėjo nuo tokio žingsnio atkalbėti, pašnekovė sakė: „Tikrai ne, jei nekyla jokių problemų, tai tik dėl vardo rašybos. Jei siūlomas vardas prieštarauja rašybos normoms, tuomet prašome, kad tėvai pagalvotų. Pasitaiko, kuomet siūlomi vardai be ilgųjų balsių ir pan. Stengiamės kaip įmanoma mažiau kištis į tėvų pasirinkimą.“

Vaikų pavardes trumpina

Lietuvoje šiuo metu ištekėjusių moterų pavardės gali būti rašomos dvejopai: su priesaga -ienė (pvz. Vainienė) ir trumpąja forma, kuri neturi priesagos, tik galūnę -ė (pvz. Vainė). Į klausimą, ar pasitaiko atvejų, kai tėvai trumpąją pavardės formą norėtų suteikti ir dukroms, atsisakant tradicinių priesagų, N. A. Zenovičienė sakė: „Tokių atvejų pasitaiko. Žinoma, šie atvejai retesni už tuos, kai moterys po santuokos sudarymo pasirenka vyro pavardę su galūne -ė. Paprastai vaikų pavardės trumpinamos tais atvejais, kai jos labai ilgos ir po sutrumpinimo išlieka harmoningas skambesys.“

Pašnekovės teigimu, lietuviškų pavardžių trumpinimas tam tikras mados dalykas, mat tuomet, kai buvo nuspręsta leisti trumpinti moterų pavardes, susidomėjusių šia naujove buvo daugiau, nei šiandien: „Šiuo metu vis dažniau sugrįžtama prie tradicinių pavardžių, o pavardės trumpinimas, kaip ir minėjau, dažnesnis santuokos atveju.“

Užsienio lietuviai vaikams suteikia lietuviškus vardus

Apie tai, kokius vardus savo vaikams dažniau renkasi į užsienį padirbėti ar gyventi visam laikui išvykstantys lietuviai, pašnekovė sakė: „Pastebima įdomi tendencija, kad vykstantys į užsienį ar svečiose šalyse gyvenantys lietuviai savo vaikams duoda panašius vardus kaip ir tėvynėje gyvenantys tautiečiai. Gyvenantys užsienyje tėvai veikiausiai taip pat mąsto, kad kada nors teks sugrįžti į Lietuvą, vaikus leisti į mokyklą, tad renkasi lietuviškus vardus. Žinoma, yra atvejų, kuomet šeimos yra mišrios – pavyzdžiui, vaiko mama lietuvė, o tėvas pakistanietis, tada ir vardai kartais siejami su abiem kultūrom.“

N. A. Zenoviečienės teigimu, mišrios šeimos dažnai savo vaikams duoda tokius vardus, kurie turi atitikmenis keliose pasaulio kalbose: „Paprastai tokiais atvejais tėvai ieško kompromiso, kad vardas tiktų abiems pusėms. Labai dažnai renkasi tokius vardus kaip Sofija, Katerina, Greta, Paulina.“

Paklausta, ar būna tokių atvejų, kad vaikui suteikiamas lietuviškas vardas, o prie jo derinama persiška ar kitokia egzotiškai skambanti pavardė su visais būtinais atributais, pašnekovė sakė: „Ne, tokių didelių skirtumų nepasitaiko.“

Trys Jonų kartos

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pasitaiko atvejų, kai tėvai vaikui duoda savo vardą. Tiesa, mūsų šalyje, kitaip nei anglakalbėse šalyse, toks vardo suteikimas nėra pažymimas tam tikru skiriamuoju priedėliu „jaunesnysis“ ar „vyresnysis“.

„Kai matome atvejus, kad tėtis savo vaikui nori įrašyti savo vardą, visuomet perklausiame, ar pasirinkimas tikrai toks, bet žmonės visuomet su pasididžiavimu atsako, kad toks sprendimas tikslingas. Yra buvęs atvejis, kai Jono vardas buvo perduotas jau trečiai kartai – vaiko vardą rašydamas tėvas ne tik pats buvo vardu Jonas, bet jo paties tėvas turėjo šį vardą, tad tai jau tapo simboline šeimos tradicija“, – kalbėjo pašnekovė.

Parengė Indrė Vainalavičiūtė ir Laura Barzdaitienė