Per maistą plintantys protrūkiai kyla tiek šeimose, tiek viešo maitinimo įstaigose. Pernai Vilniuje kilo vienas salmoneliozės protrūkis, kurio priežastis buvo ugdymo įstaigoje gaminto maisto vartojimas. Šiemet salmoneliozės protrūkių, kurių priežastis – viešojo maitinimo įstaigų maistas, užregistruota jau trys.
Naujausias salmoneliozės protrūkis Vilniuje užfiksuotas šių metų rugpjūčio 23 d. Susirgo 3 asmenys, kuriuos galimai sieja tas pats užkrečiamosios ligos perdavimo veiksnys – visi nurodė, kad rugpjūčio 12-18 dienomis valgė patiekalus, pagamintus UAB „Azijos skoniai” restorane „SOYA”.
Epidemiologinis tyrimas tęsiamas, siekiant išsiaiškinti protrūkio atsiradimo priežastį.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiemet salmoneliozės protrūkių daugiau nustatoma ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.
Dažniausias kaltininkas – paukštiena
Salmoneliozė – viena dažniausiai pasitaikančių su maistu susijusių infekcijų. Didžiausia rizika užsikrėsti šia liga yra šiltuoju metų laikotarpiu. Įprastai sergamumo salmonelioze pakilimas prasideda nuo gegužės mėnesio ir tęsiasi iki rugsėjo pabaigos. Infekcija dažniausiai siejama su paukštienos, kitos mėsos ir kiaušinių vartojimu.
Liga pasireiškia šaltkrėčiu, karščiavimu, galvos, pilvo skausmais, viduriavimu, pykinimu, vėmimu. Pirmieji ligos simptomai dažniausiai atsiranda po užsikrėtimo praėjus 12-72 valandoms.
Žmonės dažniausiai užsikrečia vartodami gyvūninį maistą – paukštieną, kitą mėsą, kiaušinius, pieną, taip pat kreminius konditerijos gaminius, daržoves. Sergantys salmonelioze žmonės ar bakterijų nešiotojai taip pat gali platinti užkratą. Dažniausiai serga maži vaikai, pagyvenę asmenys bei asmenys, kurių imuninė sistema dėl tam tikrų priežasčių yra nusilpusi. Šioms rizikos grupėms taip pat būdinga ir sunkesnė ligos eiga.
Dėl ko kyla protrūkiai
Dažniausi veiksniai, lemiantys salmoneliozės protrūkius dėl maisto tvarkymo įmonių kaltės:
● Nepakankamas maisto apdorojimas šiluma ir jo kontrolė.
● Maisto produktų laikymo temperatūrinių režimų pažeidimai.
● Panaudoti užteršti komponentai maiste, kuris termiškai neapdorojamas.
● Kryžminis maisto užteršimas maisto tvarkymo vietoje, nesilaikant higienos reikalavimų: 1. tomis pačiomis svarstyklėmis sveriamos žaliavos ir pagaminti patiekalai; 2.nepakankamas maisto tvarkymo inventoriaus ir indų plovimas; 3. nepakankamas aplinkos paviršių valymas ir dezinfekcija.
● Netinkami maistą tvarkančių asmenų higienos įgūdžiai.
Gaminant maistą namuose taip pat būtina laikytis maisto ruošimo reikalavimų: nepjaustyti žalios mėsos, jos produktų ar žuvies tuo pačiu peiliu, kuriuo pjaustomi jau paruošti vartojimui produktai, laikytis rankų higienos, mėsą, kiaušinius šaldytuve laikyti taip, kad jie nesiliestų su kitu maistu, nevalgyti ir neragauti žalios mėsos, vengti maisto, kuriame yra žalių kiaušinių.
