„Nielsen“, atlikusi išsamią pardavimų duomenų analizę, „Utenos Radler Lemon“ skyrė net du apdovanojimus: „Sėkmingiausio naujo 2012 m. produkto Lietuvoje“ bei „Geriausio produkto Lengvo alkoholio kategorijoje Lietuvoje“.
„Mūsų gaminamo „Utenos Radler“ sėkmę siejame su gerai subalansuotu skoniu ir pasirinktu tinkamu metu įžengti į rinką – radler alaus kokteilį Lietuvoje gaminti pradėjome pirmieji. Jį pasiūlėme naujai vartotojų kategorijai, kuri ieško lengvesnio alaus. Džiugina, kad daugėja žmonių, kurie gėrimus renkasi anaiptol ne „dėl laipsnių“ ir vartoja atsakingai“, – komentuoja UAB „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas.
Pasak jo, pernai sėkmingai rinkoje startavęs „Utenos Radler Lemon“ paskatino plėsti asortimentą. Todėl šiemet darykla pristatė pirkėjams naują alaus kokteilį su apelsinų sultimis „Utenos Radler Orange“. Taip pat pradėjo „Utenos Radler Lemon“ pilstyti į 1 litro talpos PET butelius, kuriuos vartotojams bus dar patogiau karštuoju sezonu pasiimti į gamtą.
Lengvi alaus kokteiliai populiarėja
Alaus kokteilių kategorija jau kelerius metus auga visoje Rytų ir Vidurio Europoje. Kai kur ji gerokai viršija 5 proc. dalį alaus rinkoje. Net tokioje alaus vartojimo atžvilgiu konservatyvioje šalyje kaip Čekija pernai vaisių sultimis pagardintas alus išsikovojo 6,5 proc. rinkos ir toliau maloniai stebina aludarius. Apžvalgininkų teigimu, radleris ypač priimtinas naujos kartos vartotojams, kurie gėrimuose ieško kitų savybių nei jų tėvų karta.
Panašios alaus kokteilių populiarėjimo tendencijos stebimos ir Lietuvoje – alaus kokteilių segmento dalis alaus rinkoje 2012 m. augo 28% – nuo 2,5% iki 3,2%. Analitikų teigimu, šį augimą didele dalimi lėmė naujo produkto – „Utenos Radler Lemon“ – pasirodymas parduotuvių lentynose.
Pastebėtina, kad Lietuvos gamintojai neužleidžia vietos rinkoje net įvežamai produkcijai iš „klasikinių“ radlerio šalių – Vokietijos ar Austrijos.
Ištakos – Vokietijoje
Radleris nėra šiuolaikinis atradimas. Šis alaus kokteilis pirmą kartą buvo pagamintas beveik prieš 100 metų Vokietijoje, Bavarijoje. Pasak populiarios istorijos, karštą vasaros dieną smuklė šalia Miuncheno sulaukė didelės dviratininkų ekskursijos. Jos šeimininkas sumanė genialų sprendimą, kaip numalšinti svečių troškulį ir jų neapsvaiginti – pasiūlė alų sumaišyti su sultimis.
Nuo to laiko šis kokteilis išpopuliarėjo, o jam prigijo bendrinis radlerio pavadinimas („radler“ išvertus iš vokiečių kalbos reiškia „dviratininkas“). Kokteilis dažnai buvo maišomas alinėse, kur pusę bokalo pripildydavo alumi, o pusę – citrinų limonadu ar kola.
Tiesa, sėkmė radlerį lydėjo tik Vokietijoje ir kaimyninėje Austrijoje. Gretimų šalių gyventojai į tokį gėrimą žiūrėjo su tam tikru nepasitikėjimu. Pavyzdžiui, 2002 metais koncernas „Heineken“ bandė pristatyti šį produktą Čekijos rinkai, tačiau nesėkmingai – po trejų metų jo gamyba Krušovicų miesto darykloje buvo nutraukta, nes vartotojai taip ir nepamėgo alaus ir sulčių derinio.
Tik prieš kelerius metus Europoje prasidėjo tikras radlerio bumas, nes gamintojams pavyko rinkai pasiūlyti harmoningus skonių derinius, kuriuose ne per daug alaus kartumo ar sultims būdingo sodrumo. Sukurtos įvairios „nacionalinės“ radlerių variacijos, pavyzdžiui, Vengrijoje – su vyšnių, gervuogių ir aviečių sultimis, Slovakijoje – laimo vaisių ir šeivamedžio uogų ekstraktu, o Bulgarijos rinkoje – alaus kokteilis su vynuogių sultimis.
