Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
57 metų Artūras nuosavo namo kieme įsirengė slėptuvę tam, kad apsaugotų tiek save, tiek savo artimus žmones nuo karo ar kitų ekstremalių situacijų.
Pasak pašnekovo, įsirengti tokį saugumo kampelį jam kainavo apie 15 tūkstančių eurų. Iš pradžių ši patalpa buvo skirta laikyti daržovėms bei vaisiams žiemą.
„Prasidėjo Lukašenkos bajeriai, nu ir pradėjom juokaut, kad čia bus slėptuvė. Paskui pasidarė nebejuokinga“, – sako statybų inžinierius Artūras.
Slėptuvės patalpose įrengta ir ventiliacija. Blogiausiu atveju, anot Artūro, šiose patalpose tilptų apie 20, 30 žmonių.
„Apšiltinom visas sienas, apšiltintos yra lubos. Grindų nešiltinom tam, kad gautume iš žemės šilumą, tuos 4, 6 laipsnius. Sienos su hidroizoliacija, kad patalpa būtų pakankamai sausa“, – pasakoja vyras.
Pašnekovas pasakoja, kad yra ruošiama dar viena patalpa, kurioje būtų rengiamas šioks toks vonios kambarys.
„Pagalvojau, kad tokia vieta būtų kaip sanmazgui. Vandenį dar įsirengėm, kad galima būtų turėti. Bet jeigu, sakykim, dingsta elektra, tai vis tiek paruoštos yra talpos, kad būtų galima užsipildyti“, – kalba Artūras.
Siūlo bunkerius – poilsio zonas
Iniciatyvos imasi ir verslininkai – siūlo pastatyti žmonėms bunkerius. Štai vienoje 18 kvadratinių metrų patalpoje, pasak įmonės vadovo, jau prasidėjo bunkerio įrengimo darbai.
Įmonės vadovas tikina, kad įrengti tokį bunkerį galėtų per kelias savaites. Tokio statinio kaina – nuo 20 tūkstančių eurų.
„Filtrai gali būti nuo paprasčiausių iki karinių, kainuojančių didelius pinigus, bet apsaugančių nuo radiacijos“, – sako „Rangaplius“ vadovas Marius Verikas.
Jei žmogui yra ir poreikis, užbaigtą bunkerį galima paversti poilsio patalpa su įvairiausiais privalumais, kaip pirtis ar kino salė.
„Galima pasidaryti namų kino salytę, galima pasidaryti pirtį su dušu“, – tikina M. Verikas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas tokią gyventojų iniciatyvą laiko sveikintina. Esą ruoštis patiems blogiausiems scenarijams yra svarbu.
„Labai vertinga, kad nelaukiant valstybės ar savivaldybės pagalbos, patys gyventojai supranta galimą grėsmę ir imasi iniciatyvos ir tą daro“, – kalba priešgaisrinės apsaugos departamento atstovas Donatas Gurevičius.
Svarbu pagalvoti apie esminius dalykus
Priešgaisrinės apsaugos departamento atstovas primena, kad rengiantis bunkerį svarbu pagalvoti apie šildymą, alternatyvą elektros energijos šaltiniui, vandens bei higienos atsargas.
„Tie svarbūs dalykai, kurie mūsų gyvybei palaikyti kelias valandas, na, iki kelių, penkių valandų prabūti toje patalpoje, bus labai svarbūs“, – perspėja D. Gurevičius.
Tačiau jei bunkerio, vis dėlto, žmogus neturi, tada gali slėptis rūsyje arba tam skirtose priedangose. Šiai dienai apsisaugojimui nuo karo yra numatyta apie 4 tūkstančiai priedangų Lietuvoje.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
