Minsko katalikai kovo 1 dieną galės pasimelsti drauge su popiežiumi Benediktu XVI per televizijos tiltą, kuris gali tapti pirmojo Katalikų Bažnyčios vadovo vizito į daugiausia ortodoksinę Baltarusiją prologu.
Baltarusijos katalikų vadovas Minsko ir Mogiliovo arkivyskupas Tadeuszas Kondrusiewiczius, kuris dar neseniai vadovavo katalikų katedrai Rusijoje, sakė agentūrai „Reuters“, kad televizijos tiltą iš Vatikano padės surengti valstybinė Baltarusijos televizijos ir radijo kompanija, ir jis vyks pagrindinėje Minsko katalikų katedroje. Baltarusija bus viena iš dešimties šalių, dalyvausiančių renginyje.
Pasak jo, televizijos tiltas „Europa ir Amerika drauge meilės civilizacijai kurti“, skirtas VI Europos universitetų studentų dienai, vyks nuo 18 iki 20 valandos. Jame dalyvaus jaunuoliai iš Rumunijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, JAV, Kubos, Brazilijos, Meksikos, Ekvadoro ir Baltarusijos.
Minsko Švč. Mergelės Marijos arkikatedroje bus pasatyti įrenginiai, kuriais Nacionalinė valstybinė televizijos ir radijo kompanija per palydovą galės užmegzti ryšį su Pauliaus VI sale Vatikane. Tačiau televizijos tiltas nebus transliuojamas šalies televizijos kanalais. Kaip pažymėjo arkivyskupas, akcijoje dalyvaus aukščiausi katalikų dvasininkai ir delegacijos iš visų Baltarusijos katalikų vyskupijų.
Vaizdo informacija apie akciją bus transliuojama devyniuose plazminiuose ekranuose, pastatytuose bažnyčioje. Tarp bažnyčios kolonų bus iškabinti plakatai su žodžiais: „Baltarusija sveikina ir laukia Šventojo Tėvo“ baltarusių, anglų, italų ir vokiečių kalbomis.
Svarbu ir valstybei
„Pirmą kartą mes rengiame tokį televizijos tiltą Minske ir noriu pasakyti, kad mums valdžia nedarė jokių kliūčių jį organizuoti“, - pranešė T. Kondrusiewiczius.
„Tai svarbu Katalikų Bažnyčiai, tai svarbu Baltarusijos katalikų jaunimui, kuris galės melstis drauge su popiežiumi“, - sakė T.Kondrusiewiczius.
„Ir tai, mano nuomone, svarbu Baltarusijos valstybei. Tai svarbu siekiant kelti Baltarusijos statusą pasaulyje“, - pridūrė jis.
Ankstesnis popiežius Jonas Paulius II ne kartą sakė, kad nori aplankyti Baltarusiją.
„Mes norėtume matyti popiežių Baltarusijoje. Tai būtų itin svarbus įvykis. Tačiau kol kas šis klausimas nesvarstomas. Melskimės už tai“, - sakė T. Kondrusiewiczius.
„Jonas Paulius II padėjo Vatikano santykių su buvusiomis sovietinėmis valstybėmis pamatus. Aš manau, kad šie santykiai bus plėtojami“, - pridūrė jis.
Vatikano ir 220 milijonų ortodoksų bendruomenės, atsiskyrusios per Krikščionių Bažnyčios Didįjį skilimą 1054 metais, santykiai tapo dar labiau įtempti esant popiežiui Jonui Pauliui II, kuris svajojo aplankyti Rusiją, bet nesulaukė Rusų Ortodoksų Bažnyčios leidimo.
Viliasi susitarti
T.Kondrusiewiczius vylėsi, kad Katalikų Bažnyčia pavyks susitarti su Baltarusijos valdžia, kaip tai padarė rusų ortodoksų dvasininkai.
„Be abejo, toks susitarimas turi būti. Katalikų Bažnyčia - tai antroji pagal svarbą konfesija Baltarusijoje. Aš tikiuosi, kad šio susitarimo laikas ateis“, - sakė jis.
Jis taip pat vylėsi, kad valdžia leis atvykti dvasininkams iš užsienio, nes Baltarusijos Katalikų Bažnyčiai jų labai trūksta.
„Deja, mums dar trūksta dvasininkų, kurie būtų Baltarusijos piliečiai. Šiandien mums reikia dvasininkų iš užsienio. Tai nėra savitikslis dalykas. Dabar tai - būtinybė“, - sakė T.Kondrusiewiczius.
Pareigūnai suskaičiavo, kad iš 398 katalikų dvasininkų Baltarusijoje maždaug pusė - užsieniečiai, daugiausia - Lenkijos piliečiai. Santykius su Lenkija aptemdė keletas diplomatinių ir šnipinėjimo skandalų, taip pat kaltinimai, kad Minskas pažeidžia 400 000 etninių lenkų teises.
Baltarusijos katalikų lyderis žada, jog Bažnyčia, kaip ir anksčiau, nesikiš į politiką ir neketina atsivilioti svetimų tikinčiųjų, kaip kad įtaria kolegos ortodoksai.
„Nėra prozelitizmo politikos. Tai neturi jokios logikos. Katalikų Bažnyčiai Ortodoksų Bažnyčia yra sesuo „ - sakė T. Kondrusiewiczius.
