80 metų pontifiko lėktuvas sekmadienį po 21 val. Grinvičo (23 val. Lietuvos) laiku išskrido iš Romos į Jangoną, pagrindinį Mianmaro miestą.
Mianmare jo lėktuvas leisis pirmadienį 7 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku. Tikimasi, kad pontifikas paragins labiau stengtis suvaldyti krizę dėl rohinjų, musulmonų etninės mažumos, priverstos palikti savo namus daugiausiai budistiškame Mianmare ir bėgti į gretimą Bangladešą, kur glaudžiasi ankštose pabėgėlių stovyklose.
„Prašau būti su manimi maldoje už tas tautas; mano buvimas (ten) yra giminystės ir vilties ženklas“, – sekmadienį Šv. Petro aikštėje susirinkusiai 30 tūkst. tikinčiųjų miniai sakė Pranciškus, prieš išvykdamas į diplomatiškai sudėtingą kelionę.
Daugiau kaip pusė visų rohinjų – apie 620 tūkstančius – nuo rugpjūčio dėl smurto pabėgo iš Mianmaro Rachinų valstijos į Bangladešą. Jungtinės Tautos ir JAV Mianmaro valdžios veiksmus rohinjų atžvilgiu pavadino etniniu valymu.
Popiežiaus atstovai nurodė, kad Pranciškus sieks paraginti šalis susitaikyti, užmegzti dialogą ir toliau bandyti sušvelninti šią krizę. Praėjusią savaitę Mianmarui ir Bangladešui pavyko susitarti, kad po dviejų mėnesių prasidėtų rohinjų sugrąžinimas namo.
1,3 mlrd. katalikų
Prognozuojama, kad mišiose, kurias Jangone laikys pirmąkart Mianmare besilankysiantis popiežius, dalyvaus iki trečdalio šios šalies katalikų bendruomenės, kuriai priklauso 660 tūkst. žmonių.
Per tris dienas vizito toje šalyje Pranciškus susitiks su Mianmaro faktine lydere Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) bei kariuomenės vadu Minu Aungu Hlaingu.
Vietos Bažnyčios lyderiai patarė pontifikui nevartoti termino „rohinjai“, kad Mianmare, kur dominuoja budistai, nepakurstytų įtampos.
Mianmaro kariuomenės ir vyriausybės atstovai nevadina jų šiuo vardu rohinjų, nes mano, jog taip suteiktų Rachinų valstijos musulmonams etninės mažumos statusą. Rohinjai yra itin nemėgstama Mianmaro visuomenės dalis, jiems nesuteikiama šalies pilietybė ir vyrauja nuomonė, kad jie yra neteisėti imigrantai bengalai.
Pranciškus sakė šio patarimo paklausysiantis, tačiau Bangladeše, į kurį išvyks ketvirtadienį, jis visgi planuoja susitikti su nedidele rohinjų grupele.
Bangladešo Bažnyčios atstovai nurodė, kad sostinėje Dakoje vyksiančiose mišiose laukiama 100 tūkst. katalikų. Dėl šiame mieste padažnėjusių islamistų atakų per popiežiaus vizitą bus itin sustiprintas saugumas.
Bangladeše iki Pranciškaus jau yra lankęsi du jo pirmtakai: 1986-aisiais šalį aplankė Jonas Paulius II, o 1970-aisiais, likus metams iki šalies nepriklausomybės paskelbimo, tuometiniame Rytų Pakistane lankėsi popiežius Paulius VI.
Šis vizitas atspindi vieną iš Pranciškaus nusistatytų prioritetų vadovaujant 1,3 mlrd. pasaulio katalikų: pasiekti periferiniuose regionuose gyvenančius tikinčiuosius, kurie dažnai priklauso mažytėms katalikų bendruomenėms.
Popiežius taip pat itin rūpinasi Bažnyčios Azijoje vystymusi. Katalikų šiame žemyne nuolat daugėja; nuo 2010-ųjų iki 2015-ųjų jų skaičius išaugo devyniais procentais.
Pontifikas, be kita ko, jau lankėsi Pietų Korėjoje, Šri Lankoje bei Filipinuose. Bangladešas bus 31-oji jo aplankyta valstybė nuo 2014 metų, kai argentinietis buvo išrinktas popiežiumi.
