Pagal tradiciją mirę popiežiai laidojami trijuose karstuose: vienas iš jų būna pagamintas iš kipariso, kitas – iš švino, o trečias – iš guobos, jie sudedami vienas į kitą, o tada į juos paguldomi velionio popiežiaus palaikai.
Nuo šiol bus naudojamas tik vienas paprastas karstas iš medžio ir cinko, o popiežiaus mirtis bus nustatoma ne tame kambaryje, kur jis mirė, bet jo privačioje koplyčioje, o jo kūnas bus nedelsiant guldomas į karstą.
Po to atviras karstas bus pastatomas Šv. Petro Bazilikoje, kad tikintieji galėtų atsisveikinti su popiežiumi. Pirmiau popiežių palaikai pagal tradiciją būdavo guldomi ant pakylos ir paramstomi pagalvėlėmis.
Naujosiomis taisyklėmis Pranciškus nori parodyti, kad „laidojamas Romos pontifikas yra pastorius ir Kristaus mokinys, o ne galingas šio pasaulio asmuo“, – naujienų agentūrai „Vatican News“ pasakė pontifiko liturginių apeigų vedėjas Diego Ravellis.
Atnaujintas taisyklių rinkinys „Ordo Exsequiarum Romani Pontificis“, kurį iš Argentinos kilęs popiežius patvirtino balandžio pabaigoje, pakeičia 2000 m. priimtas taisykles, pagal kurias 2005 m. buvo laidojamas popiežius Jonas Paulius II.
Pranciškus pasakė, kad praėjusiais metais jis stengėsi supaprastinti popiežiaus laidotuvių ceremoniją.
87-erių popiežius nori būti palaidotas ne šalia savo tiesioginių pirmtakų Šv. Petro Bazilikoje, bet vienoje iš Romos bazilikų.
Jis taps pirmuoju ne Vatikane palaidotu popiežiumi per daugiau nei 100 metų.
Nepaisant pastaraisiais metais jį kamavusių sveikatos problemų, dėl kurių jam teko atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį, popiežius, kuriam gruodžio 17 d. sueis 88-eri, atrodo yra geros formos ir tęsia keliones.
Nuo to laiko, kai 2013 m. buvo išrinktas vadovauti katalikų bažnyčiai, Pranciškus stengėsi atsisakyti pompastiškų apeigų, jas pakeisdamas paprastesnėmis, o vietoje paauksuotų rūmų pasirinkdamas į akis nekrentančią rezidenciją Vatikane.
