Tai jis pasakė praėjus kelioms valandoms po to, kai sukėlė ovacijų armėnų žudynes pavadinamas planuotu „genocidu“, kuriuo siekta išnaikinti visą tautą.
Pranciškus padėjo vainiką prie Cicernakaberdo memorialo, nulenkė galvą ir tyliai pasimeldė prie amžinosios ugnies. Vėliau svečių knygoje popiežius parašė: „Čia aš meldžiuosi su širdgėla mano širdyje, kad tokia tragedija, kaip ši, niekada nepasikartotų. Kad žmonija niekada nepamirštų ir žinotų, kaip nugalėti blogį gėriu. Tegu Viešpats saugo Armėnijos žmonių atminimą. Atsiminimai niekada neturėtų išnykti ar susilpnėti. Atsiminimai yra taikos ir ateities šaltinis“.
Pranciškus grįžo prie atminties temos per šv. Mišias Giumryje, kur keli tūkstančiai žmonių susirinko į centrinę aikštę į vieninteles per tris popiežiaus vizito dienas surengtas viešas šv. Mišias. Tarp kalnų ir gėlėtų laukų Šiaurės Vakarų Armėnijoje įsikūręs Giumris laikomas krikščionybės lopšiu, ir Pranciškus atvyko čia pagerbti šio krašto žmonių tikėjimą, kuris atlaikė net ir sunkiausius laikus.
„Tautos, kaip ir atskiri žmonės, turi atmintį. Jūsų atmintis yra ilgametė ir brangi“, – susirinkusiems žmonėms sakė popiežius.
Vatikanas seniai remia armėnų reikalą vaizduodamas skurdžią, 3 mln. gyventojų turinčią ir daugiausia krikščionių ortodoksų Armėniją tikėjimo ir kankinystės bastionu daugiausia musulmoniškame regione. Armėnija yra pirmoji krikščionybę valstybine religija paskelbusi valstybė 301 metais.
„Armėnija yra pirmoji krikščioniška šalis, ir mes vertiname, jog Katalikų Bažnyčios galva tai vertina“, – sakė dvidešimtmetė vietos studentė Jeruhi Antonian. Jos ir jos bendramokslės Armine Karapetian popiežiaus genocido deklaracija nenustebino, nes jis ir anksčiau apie tai kalbėjo. Tai, jų teigimu, džiugina tai, jog pasaulis vis labiau artėja prie šio fakto pripažinimo.
„Džiaugiamės, kad visi ima suprasti, kas įvyko. Tai įvyko“, – sakė J. Antonian.
Sakydamas bene įdėmiausiai viso vizito metu klausytą ir iš anksto parašytą kalbą popiežius penktadienį ekspromtu panaudojo žodį „genocidas“, prilygindamas 1915 metais vykdytas armėnų žudynes holokaustui ir stalinizmui, kuriuos pavadino trimis didžiausiomis žudynėmis 20-ajame amžiuje.
„Deja, ta tragedija, tas genocidas, buvo pirmoji iš kelių praėjusio amžiaus katastrofų, kuomet iškreipti rasiniai, ideologiniai ar religiniai tiksliai aptemdė kankintojų protus iki tokio lygio, kad jie suplanavo visos tautos sunaikinimą“, – sakė Pranciškus.
Prieš vizitą Vatikanas vengė pavartoti žodį „genocidas“ žinodamas apie turkų priešinimąsi, kad armėnų žudynės būtų vadinamos genocidu, kadangi tai turėtų politinių ir finansinių pasekmių ir duotų pagrindą armėnams reikalauti reparacijų.
Tačiau garsėjantis tuo, kad nebijo išreikšti savo nuomonės, popierius šį žodį pridėjo paskutinę minutę. Šį išgirdę Armėnijos prezidentas Seržas Sargisianas, Armėnijos politiniai ir religiniai lyderiai bei diplomatai popiežiui plojo atsistoję.
Prie genocidui memorialo šeštadienį popiežius susitiko su žinoma Armėnijos istorike Veržine Svazlian, kuri žinoma dėl savo atliekamų genocido tyrinėjimų. Pontifikas taip pat susitiko ir su 68 metų Sosi Habešian ir jos seserimi. Jų motina buvo viena iš po armėnų genocido likusių vaikų našlaičių, kuriuos įsivaikino ir užaugino danų misionierė Maria Jacobsen, kuri dirbo Osmanų imperijos teritorijoje 1915 metais ir pranešė apie žudynes.
„Aš paspaudžiau popiežiui ranką, tačiau nespėjau jos pabučiuoti, – penktadienį sakė 42 metų Jerevano gyventoja Nazik Sargsian. – Esu įsitikinusi, kad spaudžiant jo ranką ant manęs nusileido Dievo palaima.“
