Prokuroro žmona bibliotekininkė pasistatė viešbutį... bibliotekos kieme. Biblioteka - vieša, viešbutis - privatus. Sklypas po viešbučiu - irgi privatus, nors veiksmas vyksta Klaipėdos senamiestyje, taigi ten, kur žemės privatizuoti negalima. Privatizavo. Mokės dešimt metų po mažiau nei 8000 litų, rašo „Lietuvos žinios“.
Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Ignaco Lauciaus žmona, dirba valdišką darbą. Vadovauja Klaipėdos miesto bibliotekai.
Neatsitraukdama nuo to darbo ponia prokurorienė bibliotekos erdvėje sukūrė klestintį verslą pavadinimu UAB „Pelėda“. Pradėjo nuo kavinės, o dabar jau valdo viešbutį, kuris matyti pro valdiškos darbovietės langus. Patogu ir praktiška.
„O kaip manot - brangu yra tokį viešbutį pastatyti?“ - klausiame B.Lauciuvienės pavaldinės bibliotekininkės. „Tai tikriausiai nepigu. Bet ir atlyginimai jų ne tokie kaip mūsų“, - aiškina moteris. Kieno atlyginimai? Moteris juokiasi: „Prokurorų“. Štai, ir ji netiki, kad viešbutį pasistatė bibliotekininkė Bronislava. Jau labiau prokurorienė.
Prie to verslo ištakų buvo ir dar vienas Laucius. Justas, Bronislavos ir Ignaco sūnus. Dar nebūdamas prokuroras, dar nepaskelbęs, kad Vytautas Pociūnas pats iškrito pro viešbučio langą Baltarusijoje, dar nesulaukęs A.Pociaus vadovauto valstybės saugumo padėkos, dar negavęs Vyčio kryžiaus ir (kaip paaiškėjo - nevisai teisėtai) sklypo, dar neiškėlęs baudžiamosios bylos kukliai apsirengusioms BTV „uogoms“, pagaliau - dar nesusimušęs su kolega prokuroru, - jaunasis Justas Laucius jau buvo UAB „Pelėda“ direktorius.
Naglis Puteikis, Klaipėdos savivaldybės tarybos narys, tuos prokurorienės bibliotekos ir bibliotekininkės UAB'o santykius bei jų pasekmę - puikų viešbutį su privačiu, pusvelčiui gautu žemės sklypu, drįsta vadinti skandalu.
„Aš matau dokumentuose, kad tas UAB'as, kuris visa tai „prichvatizavo“, yra, kaip suprantu, tos bibliotekos direktorės valdomas, o bibliotekos direktorė yra prokuroro žmona - jeigu teisingai suprantu pavardes... O vienu metu direktorium, darant tas visas machinacijas, dirbo to prokuroro sūnus, kuris čia dabar skamba - vargšes BTV „uogas“ traiško“, - gaudo orą buvęs paminklotvarkininkas, vartydamas solidų dosjė, kurį apie minėto viešbučio atsiradimą surinko LNK laida „Paskutinė instancija“.
Dosjė
Dosjė buvo surinktas ne tik dėl to, kad „Paskutinė instancija“ stengiasi tirti kruopščiai. Dėjome dokumentą prie dokumento... iš baimės. Vyriausiasis ne tik prokuroras, bet ir Laucius, Ignacas Laucius, jau kartą labai nedviprasmiškai yra pasakęs, kad žurnalistus mažai teisia.
„Kiek nuteista?“ - klausė jis mūsų. Tuo metu buvo tik du tokie. „Mažai“, - nurėžė prokuroras, kurio žmona bibliotekininkė labai stengėsi, kad prokurorienė verslininkė kuo geriau įsikurtų savivaldybės jai patikėtos bibliotekos erdvėje.
Taigi „Paskutinė instancija“ labai kruopščiai dėjo dokumentą prie dokumento, kol drįso pateikti juos žinovams. Dabar turim juos visus: verslininkė B.Lauciuvienė rašo apskrities viršininkei „dėl žemės pirkimo išsimokėtinai“, o čia jau bibliotekos vadovė, irgi B.Lauciuvienė, pasirašo sutartį su UAB „Pelėda“...
Paprašyta paaiškinti tokį viešų ir privačių interesų rezginį, bibliotekininkė ir prokurorienė B.Lauciuvienė atšovė: „Mano parašas nieko nereiškia. Yra institucijos, kurios šitą darbą dirba, daugiau aš tos temos nenoriu su jumis tęsti, aš atostogauju!“ O kaip jūs jautėtės pasirašinėdama - vis dėl to susidvejinimas... „Viso gero, sakau eikit, viso gero“, - ir padėjo telefono ragelį.
Su visu tuo geru vykstame į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Ten specialistė ilgai vartė dokumentus, kuriuose parašyta, kad sklypas, kuris buvo be konkurso parduotas prokurorienės valdomam UAB'ui, yra nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje. „Taaaa...aip. Taip, negalima parduot“, - sakė valdininkė iš žemės tarnybos. Tikrai ne? Valdininkė patvirtindama linksi: negalima. Tačiau pardavė! Tą sprendimą parduoti Klaipėdos senamiesčio žemę Bronislavos Lauciuvienės UAB'ui priėmė tuometė liūdnai pagarsėjusi apskrities viršininkė Virginija Lukošienė.
Painūs interesai
Čia mes turime atsiversti kitą dokumentą. Ignaco Lauciaus viešų ir privačių interesų deklaraciją. Joje prokuroras savo žmoną mini du kartus. Iš pradžių ją pristato kaip Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos direktorę, vėlėliau - kaip UAB „Pelėda“ direktorę ir savininkę. Grafoje apie interesų konflikto galimybę prokuroras rašo: „Konfliktas (nors ir mažai tikėtinas) galimas UAB veikloje priėmus kokius nors neteisėtus sprendimus“. Bėda. Mūsų galva, konfliktas įvyko.
Kilus žemgrobių skandalui visuomenės ir valdžios institucijų dėmesys nukrypo į Klaipėdą, ten daugybę įtarimų sukėlė tuometė apskrities viršininkė Virginija Lukošienė. Viršininkės veiklą tyrinėjo ir Klaipėdos apygardos prokurorai, tačiau nusikaltimo sudėties jos veiksmuose nerado, nors daugelis jos sprendimų buvo pripažinti kaip prieštaraujantys įstatymams.
I.Laucius prieš gerus metus yra pripažinęs, kad apie V.Lukošienės veiklos tyrimą jis gerai informuotas. „Apskrities viršininkei, buvusiai ir vėlesniems, jokių pretenzijų niekas šiuo momentu nekelia“, - informavo žurnalistus prokuroras I.Laucius. „Jie pasirašo tam tikrus dokumentus, kuriuos parengia skyriai, taip toliau, taip toliau. Bet ar jisai - yra jo kaltė, tai čia jau teisinis klausimas... Kaltę nustato tyrėjai, prokurorai... Viena iš prokuroro pareigų yra ginti žmogaus teises. Ir be pagrindo jo neužsipulti. Nenervinti. Netraukti įtariamuoju“, - aiškino verslininkės-bibliotekininkės vyras I.Laucius. Tas pats, kuris yra ir Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras.
Tarp tų sprendimų, kuriuos derėjo revizuoti I.Lauciaus minėtiems tyrėjams ir prokurorams, yra ir V.Lukošienės, kurios prokurorai nusprendė nenervinti, sprendimas parduoti senamiesčio žemės B.Lauciuvienės UAB'ui. Kaip aiškėja - neteisėtas sprendimas.
Nukentėjusiųjų nėra
Vartydamas „Paskutinės instancijos“ surinktą dosjė, N.Puteikis padarė ir daugiau nemalonių atradimų.
„Aš matau, kad ten savivaldybės garažas, kurio, kaip suprantu, natūroj jau nebėra. Tai vietoj jo tas viešbutis? O kokiu pagrindu? Kas leido prokuroro žmonai nusigriaut savivaldybei priklausantį turtą ir pasistatyt komercinį objektą?“ - klausia ponas Puteikis. Mes su tuo klausimu - pas Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių.
„Va čia yra su jūsų parašu, žiūrėkit, - kišame merui raštą, kuriame jis leidžia didinti prokurorienės viešbučiui skirtą sklypą. - Kodėl leidote didinti tą sklypą? Iš pradžių jūs leidote padidinti, o tada Lukošienė jau leido pirkti“, ir dėliojame dokumentus ant mero stalo. „Aš noriu jums pasakyt, kad pats asmeniškai nieko negaliu leist, ir aš neleidžiu, reiškia. Ten viešbutį stato ponia Lauciuvienė, savo privatų. Nu, tai, matyt, čia daugiau naudos yra poniai Lauciuvienei, o savivaldybei, ko gero, žalos ir nėra padaryta“, - svarsto meras.
Žinovai mums aiškina ką kita. Jeigu savivaldybė geidė vietoj savo garažo įkurdinti privatų verslą, jai derėjo tą sklypą pateikti aukcionui. Yra manančių, kad tame aukcione būtų atsiradę daug konkurentų B.Lauciuvienei, ir miestas būtų pelnęsis ne 78 000 litų per 10 metų, bet gerokai daugiau. Ir iškart.
Mes ryžtamės eksperimentui: pareiškiame, kad irgi norime tokio sklypo Klaipėdos senamiestyje. „Na, prieš tai reiktų, matyt, tapt bibliotekos direktore, kurios vyras dirba prokuratūroj. Dar reikėtų turėti ryšių su apskrities viršininku ir Klaipėdos miesto meru, - vardija N.Puteikis. - Dar tikriausiai reikia turėt tokių ryšių, už kuriuos Italijoj, matyt, sodina už labai didelės ir aukštos tvoros“. Kadangi paminklosaugininkas gąsdina, tenka kaulyti Klaipėdos mero. Tas kitoks. Suteikia vilties: „Nu, paieškot galim, kodėl gi ne. Galbūt surasim paieškoję“, - sako jis ir šypsosi taip, kad kyla įtarimas, jog paieškos vyks labai ilgai.
Epilogas: skųsti? Skųsti!
Kol meras ieško, mes einame skųsti. Pirmiausia - vėl beldžiamės į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. Sakom, kad norime pranešti vyriausiajam prokurorui I.Lauciui apie galimą nusikaltimą. „Jis šiandien negali priimt. Tuo labiau kad čia privatūs reikalai. Aš taip įsivaizduoju, - užstoja kelią prokuratūros atstovė spaudai. - Pasakė, kad jūsų prašymas nėra susijęs su tarnyba, su jo atliekamomis pareigomis“. Klaipėdos apygardos prokuratūros durys mums neatsiveria.
Prokurorų pavyti iš Klaipėdos, visą pluoštą dokumentų su aprašymu ir prašymu ištirti nugabenom į Generalinę prokuratūrą. Ten priėmė, žadėjo ištirti ir atsakyti.
