Ar žinote, kas buvo Karlas Marxas? Nemanau. Esate girdėję, kad Sovietų Sąjungos laikais jis buvo kažkuo svarbus, kuo – vargu ar galėtumėte paaiškinti. Jo raštai buvo išmesti iš bibliotekų, dabar perleidžiami už kosmines sumas. Tik Lietuvoje taip ir gali būti – užuot pasimokius ekonomikos, geriau pečių prakurti ir užtvindyti bibliotekas Aleksandros Marininos raštais. Kuriuos yra tik viena marksistinė mintis – kvailiai moka už savo kvailumą. Kažkada ieškojau tų raštų – sulaukiau pajuokos. Nieko nesakiau toms moteriškėms, kurioms Marxas yra tik „sovietinė“ atgyvena. Nes būtent tos moteriškės, o ne Marxas, yra sovietinė atgyvena. Bet apie viską nuo pradžių.
Liberalioji demokratija, kuri – tik mano asmeninė nuomonė – yra daug didesnis JAV nei Senovės Graikijos ar Prancūzijos kūrinys ir ji pirmiausia remiasi idėja apie gerovę (utilitarizmas, pragmatizmas, liberalizmas). Be gerovės idėjos demokratija neįmanoma. Tokia ji yra Lietuvoje. Tada ji virsta ne siekiu visiems geriau gyventi, o kaip nors nusipirkti kuo daugiau kompleksuotų provincialių žmonių balsų. Pažadėjus kuo didesnę nesąmonę. Kuo didesnį absurdą. Ekonominė reikšmė, kurią pirmasis pasauliui ir parodė tas „sovietinis“ K. Marxas, lemia ne tik emigraciją, demografiją, bet didžiąją dalį mūsų gyvenimo. Taip, Marxas buvo bedievis ateistas, materialistas, bet jis taip pat buvo socialistas. Tuo jis ir žavus – nesimeldė pasakom, o siekė realios gerovės. Jis mąstė, kaip visiems gerai gyventi, jis nemąstė apie tai, kaip gerai gyventi vienam Josifui Stalinui, o kitus sukišti į gulagus. Kvaila Marxą laikyti „sovietiniu“, nes tai antonimai, ne sinonimai. Sovietų Sąjunga buvo didžiausia totalitarinė valstybė žmonijos istorijoje – tai neigti, nusikaltimas. Gaila, kad už jį nebaudžiama. Už šimtus milijonų nukankintų žmonių.
Kuo dėta amerikietiška demokratija, marksizmas ir ekonomika? Tuo, kad įvykiai Lietuvos politikoje – ne anomalija, o dėsningumas. Tiems, kas juose dalyvauja, lengviau nei tiems, kas juos stebi ar juo labiau aprašo. Juk neįtikinsi aklai tikinčių Loreta, kad tą jų durpynų vadybininkė – paskutinė durnė, kokių pasaulis iš viso nėra matęs. Demokratijoje svarbu ne aklas partinis ar juo labiau aklas lojalumas lyderiams, kiek lojalumas idealams: laisvei ir gerovei. Tai du pamatai, bet kurių arba mes atsisakome demokratijos, arba Seimo pirmininke tampa Loreta (dar neaišku, kas blogiau). Nes abiem atvejais – demokratija žūsta. Kas Lietuvos politikoje siekia laisvės ir gerovės? Čia ne naivus klausimas – tai esminis klausimas. Sunku rasti tikrai sąžiningai siekiančių tokių idealų – jie sukrauna mažai politinio kapitalo, o populistiniai burbulai iškelia tave lyg Tadą Blindą virš visų ir visko: kelkim MMA, nesvarbu už ką, svarbu – kelkim. Valstybė skęsta skolose, nė žodelio nėra apie atlyginimų mažinimą valdininkams, bet pensijas irgi reikia atstatyti, eurą įsivesti. Fantastika. Ir viskas – nerealu. Tačiau kiek dėmesio, kiek skeryčiojimosi, kiek nejuokingos vaidybos. Pasitikėjimo savimi ir tuo, kad dirbi žmonėms, kai nė keli procentai tautos tuo netiki. Kai praktiškai visa tauta šlykštisi tokiu darkymusi.
Nes apie tuos, kas nukentės, Loreta nekalba. Nukentės dirbantys, nukentės jaunos šeimos, nukentės studentai, nukentės vaikai. Nukentės visa Lietuvos ateitis. Kokia gerovė pensininkams ar MMA gavėjams be tų, kas jiems sukuria gerovę? Jokios.
Bet Loretai reikia balsų, Kniazius liepė – jo asmeninei gerovei. Rytuose žodžiai „bendra gerovė“ beprasmiški. Ten tik diktatoriai ir vergai. Ne SSRS sukūrė demokratiją, ne Rusijos carai, sukūrę visus didžiausius kankinimo organus, įkvėpė pasauliui svajonių.
Tai ką daryti? Aš irgi galvoju. Tai nėra toks paprastas klausimas ir lengvai jis neišsprendžiamas. Kad ir kiek bandysi atkerėti tuos Sovietų Sąjungos sužlugdytus ir suluošintus žmones, jiems ten vis tiek buvo gerai (čia beveik citata iš neseniai kažkokio idioto parašyto straipsnio). Kas, jūs nieko negerbiantys padarai, ten buvo gerai? Šlapia dešra ir konservai? Ten nebuvo nieko. Niekada. Per amžių amžius. Vien baimė, bailiai ir vagystės.
Bet čia esama prarajos – sovietiniai žmonės niekada neužsidirbs, todėl geriau iš pavydo (tikri pavidoliai) balsuos už tuos išgamas populistus. Jie nenori nei savo vaikams, nei anūkams šviesesnės ateities. Kodėl? Nes nesupranta – kad gerovė pasiekiama ne Batkos geležine ranka. Jiems, sovietiniams ligoniams, nepatinka intelektualai, konservatorių partijos arogancija, ar liberalų laisvumas, jiems netgi nepatinka madingi žalieji. Nes jie – amžini, niekingi vergai. Galite kurti kad ir kokią partiją „Nuosaikūs Geradariai“ – ir tie bus apšaukti, kad nesiekia draugystės su Maskva. Bus apšaukti, kad yra materialistai ir ištvirkėliai. Sovietiniams ligoniams bet koks sveikas žmogus – nenormalus.
Ką daryti? Nieko. Arba, kaip moko psichologai, nors tai ne geriausias būdas, – susitaikyti, arba emigruoti. Tokių žmonių, kurie nejaučia malonumo padėdami kitiems, nepakeisi. Jie nepatiria kitaip malonumo, išskyrus matydami kitų kančias. Ir tai kur kas baisiau už vėžį ar AIDS. Apie tokius, Loretos ir Kniaziaus fanus, reiktų tiesiog mažiau kalbėti, kaip apie šituos politinius veikėjus. Į juos reikia nereaguoti, juos reikia apeiti, kaip tam tikrus dalykus iš š raidės.
Jokios kitos išeities nėra. Ekonominis augimas neįmanomas didinant MMA ir pensijas, kai visi dirbantys jau nepatempia mokesčių, valstybę spaudžia skolos, o dar amžini Kremliaus karai. Dar visokie gazmanovai atvyksta. O tokių padarų kritikai sulaukia šaukimo į policiją. Apeikim, nekalbėkim, nesipurvinkim. Palikim tuos visiems pavydinčius žmones, tegul džiaugiasi kitų nelaimėmis. Ant nelaimių irgi nebus laimingi.
Nors netikiu, kad Lietuvoje įmanoma ekonominė gerovė (nes tam jau reikia ne skaičiavimų, teorijų ir žinių, o tikrų stebuklų), bet tikiu, kad čia galima kukliai ir oriai gyventi. O to visai užtenka. Nepaisant minių, kurios visuomet nelaimingos, minių, kurios ištisai apkalba ir lieja pykti – rasti šviesių žmonių įmanoma. Ir norinčių, ir galinčių dirbti netrūksta. Ir tikiu, kad Lietuvos valdžioje gali atsirasti Vyriausybė, kuri sumažins socialines pašalpas veltėdžiams, tinginiams ir alkoholikams, kuri nemokės jokio iš fantastikos vadovėlio paimto MMA, kuri sieks visų, ne vieno Baltarusijos Kniaziaus gerovės. Ir tikiu, kad įsisavinus ES pinigus ne tik Kėdainių firmelėse, čia galima sukurti pakenčiamą verslo struktūrą. O tai moteriai, kuri nesupranta, ką daro, bet vis tiek daro, aš linkiu paties Viešpaties apsireiškimo (logiškai ji nesuvoks, ką daro). Ir aš nebijau atvirai pasakyti: ponias Loreta, aš nuoširdžiai jūsų nekenčiu, kad neturėdama reikiamų žinių, patirties ir proto kenkiate Lietuvos žmonėms. Greitai praeis keleri metai ir mes pamatysime, kokias tikras pasekmes sukėlė jūsų isteriškas politikavimas. Tada ne tik jūsų vaikai bėgs nuo jūsų, bet ir visi šitos šalies žmonės.
